Ar galima pačiam išvalyti kompiuterį nuo dulkių
Taip – stacionarų kompiuterį paviršutiniškai apsivalyti nuo dulkių dažniausiai galima pačiam, o nešiojamą be patirties, geriau palikti specialistui. Čia svarbu atskirti du dalykus: paprastą dulkių nupūtimą nuo ventiliatorių ir pilną aušinimo sistemos valymą, kai išardoma giliau ir keičiama termopasta – medžiaga, kuri padeda šilumai išeiti iš procesoriaus. Iš praktikos matau tą patį – žmogus nusiima dangtį, nupučia dulkes, triukšmo kartais sumažėja, bet tikroji bėda lieka giliau prie radiatoriaus.
Toliau aiškiai parodysiu, ką saugu padaryti pačiam, kur prasideda rizika ir kada geriau nestatyti visko ant sėkmės, ypač jei tai pirmas kartas. Taip pat trumpai paaiškinsiu, kada užtenka paprasto valymo, kada reikia pilno kompiuterio išvalymo su termopastos keitimu, kiek tai paprastai užtrunka ir kada valymas apskritai nepadės, nes problema jau ne dulkėse.
Trumpas atsakymas – kada gali valyti pats, o kada ne
Čia greitai atskiriu, kas namuose daroma saugiai, o kur jau lengva prisidaryti brangesnių bėdų.
Jei turi stacionarų kompiuterį ir jautiesi užtikrintai, gali pats nuimti šoninį dangtį, išpūsti dulkes nuo ventiliatorių ir išvalyti dulkių filtrus, jei jie yra.
Svarbiausias skirtumas
Toks valymas yra tik paviršutinis. Pilnas valymas yra kitas darbas – ten jau ardoma giliau, valoma aušinimo sistema iš vidaus ir keičiama termopasta, tai yra medžiaga, kuri padeda šilumai išeiti iš procesoriaus.
Su nešiojamu kompiuteriu be patirties patarčiau nelįsti. Praktikoje būtent čia dažniausiai nulaužiamos jungtys, pametami varžtai arba po surinkimo kompiuteris pradeda kaisti dar labiau, nes aušinimas uždėtas neteisingai.
Kada čia jau ne valymo tema
Jei kompiuteris visai neįsijungia, pats išsijungia vos įjungus, rodo klaidas, skleidžia neįprastus garsus arba yra aiškių gedimo požymių, vien valymas čia gali nepadėti. Tokiu atveju reikia ne valymo paslaugos, o gedimo paieškos ir remonto.
Ką realiai gali padaryti pats su stacionariu kompiuteriu
Trumpai – atsidarai korpusą, nuvalai tai, kas matosi, ir nelendi giliau.
Pirmas saugus žingsnis – išjungti kompiuterį, atjungti nuo elektros ir nuimti šoninį dangtį, kad matytum vidų.
Toliau gali suspaustu oru nupūsti dulkes arba atsargiai nuvalyti jas minkštu šepetėliu nuo ventiliatorių, matomų komponentų ir korpuso kampų. Jei priekyje ar apačioje yra dulkių filtrai, juos irgi verta išimti bei išvalyti.
Ką toks valymas duoda
Dažnai po tokio valymo sumažėja dulkių sluoksnis, ventiliatoriai dirba tyliau, o oras per korpusą praeina lengviau.
Bet tai yra tik paviršutinis valymas. Jei dulkės susikaupusios giliau aušinimo sistemoje, vien iš išorės jų nepasieksi, todėl kaitimas gali likti toks pats arba sumažėti tik nežymiai.
Kodėl vien dulkių nupūtimo dažnai neužtenka
Problema dažnai slepiasi giliau, nei matosi atsidarius korpusą
Kai atsidarai kompiuterį, matai dulkes ant ventiliatorių ir korpuso dugno, bet nemaža jų dalis būna susikaupusi tarp aušintuvo briaunų. Ten oras turi praeiti laisvai, o namuose jų paprastai nepasieksi vien nupūsdamas iš išorės.
Kur lieka pagrindinė bėda
Paprastas pavyzdys – nuvalyti radiatoriaus viršų namuose nėra tas pats, kas išvalyti užsikimšusį tarpą viduje. Iš viršaus atrodo tvarkinga, bet šiluma vis tiek sunkiai pasišalina, nes užsikimšimas lieka ten, kur jo nematai.
Dar viena vieta, kurios iš išorės nesutvarkysi, yra termopasta. Tai medžiaga tarp procesoriaus ir aušintuvo, kuri padeda šilumai pereiti iš procesoriaus į aušintuvą. Laikui bėgant ji išsausėja arba praranda savo savybes, todėl vien dulkes nupūsti gali neužtekti.
Dėl to pilnas valymas jau reiškia ne paviršių nuvalymą, o aušinimo sistemos išardymą, tarpų išvalymą ir termopastos pakeitimą. Kartais po to situacija akivaizdžiai pagerėja, o kartais paaiškėja, kad problema buvo ne vien dulkėse.
Kodėl su nešiojamu kompiuteriu rizika didesnė
Laptopą išvalyti saugiai dažnai sunkiau, nes iki aušinimo tenka prieiti per daugiau jautrių dalių
Su nešiojamu kompiuteriu viskas dažnai prasideda ne nuo ventiliatoriaus, o nuo ardymo. Vienuose modeliuose užtenka nuimti apatinį dangtį, kituose iki aušinimo reikia atjungti bateriją, išimti diską, klaviatūrą ar net visą pagrindinę plokštę.
Trapesnės vietos
Nešiojamuose kompiuteriuose jungtys ir laideliai smulkūs, o plastikiniai korpuso fiksatoriai lengvai lūžta. Iš praktikos matau, kad žmonės dažniausiai pažeidžia ne patį ventiliatorių, o jungtį, korpuso kraštą arba nulaužia varžto vietą, kai bando atidaryti per jėgą.
Dar viena bėda – surinkimas atgal ne visada toks paprastas, kaip atrodo video internete. Gali likti nepajungtas laidas, susimaišyti skirtingo ilgio varžtai arba aušintuvas būti uždėtas ne taip, kaip turi būti, ir tada kompiuteris ima kaisti dar labiau.
Jei neturi patirties, aš nerekomenduoju lįsti į nešiojamą kompiuterį vien todėl, kad kažkieno atveju tai atrodė lengva. Modeliai skiriasi, o bandymas sutaupyti čia gana lengvai gali virsti papildomu remontu.
Ką galima sugadinti bandant sutaupyti
Rizikos nėra milžiniškos kiekvienu atveju, bet jų pakanka, kad prieš ardant verta blaiviai įsivertinti savo patirtį.
Viena iš klastingesnių rizikų yra elektrostatinė iškrova – trumpai tariant, maža nematoma kibirkštis nuo tavo kūno į detalę. Jos nepamatysi ir dažnai net nepajusi, bet jautresnei kompiuterio daliai to gali užtekti. Dėl to kartais žmogus viską surenka tvarkingai, o po to atsiranda nauja bėda, kurios prieš ardymą nebuvo.
Kur klaida kainuoja brangiausiai
Jei nuimi aušintuvą nuo procesoriaus, atsiranda dvi nemalonios vietos. Galima užlenkti procesoriaus kontaktus – tai labai smulkūs sujungimai, kurie turi likti tiksliai savo vietoje. Taip pat galima neteisingai uždėti patį aušintuvą, ir tada šiluma nebepersiduoda kaip reikia, todėl kompiuteris gali kaisti dar labiau nei prieš valymą.
Smulkmenos, kurios nutinka dažniausiai
Iš praktikos dažniau matau ne sudegintas detales, o paprastesnes bėdas – pamestus varžtelius, nulaužtas plastikines tvirtinimo vietas, išplėštas ar įskeltas jungtis. Tokie dalykai atrodo menki, kol reikia surinkti viską atgal ir paaiškėja, kad ventiliatorius nebeprisijungia, dangtis nebesilaiko arba detalė kliba.
Bandymas sutaupyti kartais tikrai pavyksta, bet pigiau ne visada reiškia pigiau. Jei po savarankiško valymo prireikia remonto, naujos jungties, korpuso dalies ar kitos detalės, galutinė suma gali būti didesnė nei būtų kainavęs normalus valymas iš karto.
Kaip suprasti, ar užteks paviršutinio valymo
Žemiau – paprasti požymiai, pagal kuriuos gali greitai įsivertinti, ar verta pradėti nuo lengvo dulkių nuvalymo, ar jau geriau neeksperimentuoti.
Jei atsidaręs stacionaraus kompiuterio šoną matai dulkes prie ventiliatorių, ant filtrų ar korpuso kampuose, bet kompiuteris dar dirba stabiliai, nuo paviršutinio valymo pradėti galima.
Toks valymas dažniausiai tinka tada, kai kompiuteris tik šiek tiek garsesnis nei anksčiau, bet neužstringa, nestringa žaidimai ar darbas, ir pats neišsijungia. Tokiu atveju gali padėti dulkių nupūtimas, filtrų išvalymas ir lengvas apneštų vietų nuvalymas be gilesnio ardymo.
Kada vien nupūsti dulkių jau per maža
Jei kompiuteris stipriai kaista, garsiai ūžia, lėtėja arba išsijungia, vien paviršutinio nupūtimo gali neužtekti. Iš praktikos tokiais atvejais dažnai problema būna giliau aušinimo viduje, kur dulkių iš išorės normaliai nepasieksi.
Jei po lengvo valymo niekas nepasikeitė, tikėtina, kad reikia pilnesnio darbo su aušinimo išardymu ir šilumą perduodančios pastos pakeitimu. Jei įrenginys išvis neįsijungia, čia jau ne kompiuterio valymo paslauga, o atskiras gedimo ieškojimas ir remontas.
Kada aš sakau – geriau patikėti specialistui
Yra keli aiškūs atvejai, kai savarankiškas valymas dažniau pridaro rizikos negu duoda naudos.
Jei tai tavo pirmas kartas ir nėra pasitikėjimo, aš paprastai nesiūlau mokytis ant savo kompiuterio. Stacionarų dar galima atsargiai paviršutiniškai nupūsti, bet kai reikia ardyti daugiau, bandymas sutaupyti kartais baigiasi brangesniu remontu.
Nešiojamam rizika didesnė
Su nešiojamu kompiuteriu geriau nelįsti, jei neturi patirties. Ten viskas smulkiau, trapiau ir suspausta, todėl lengviau pažeisti jungtis, tvirtinimus ar laidus net tada, kai atrodo, kad darai atsargiai.
Kai jau reikia ne tik nupūsti dulkes
Jei kompiuteris stipriai kaista, garsiai ūžia, lėtėja ar išsijungia, dažnai kalba eina ne apie paviršutinį valymą, o apie pilną aušinimo sistemos išvalymą ir termopastos keitimą. Termopasta – tai šilumą perduodanti medžiaga tarp procesoriaus ir aušintuvo, ir ją pakeisti reikia teisingai, nes netinkamai surinkus galima padaryti blogiau nei buvo prieš tai.
Aš taip pat iš karto pasakau, kai valymas gali ir nepadėti. Jei kompiuteris neįsijungia, meta klaidas, dingsta vaizdas ar yra kitas aparatinės dalies gedimas, čia jau reikia remonto, o ne valymo, todėl sprendimas priklauso nuo to, kokia problema iš tikrųjų yra.
Ko tikėtis po paslaugos ir kada jos neverta užsakyti
Svarbu iš anksto žinoti, ką valymas gali pagerinti, o ko jis nesutvarko.
Po valymo kompiuteris dažnai dirba tyliau ir vėsiau, bet rezultatas visada priklauso nuo tikrosios problemos priežasties. Jei bėda buvo dulkės ir išdžiūvusi termopasta – šilumą perduodanti medžiaga tarp procesoriaus ir aušintuvo – skirtumas paprastai jaučiamas. Jei priežastis kita, vien valymas stebuklo nepadarys.
Kas įeina, o kas ne
Ši paslauga skirta aušinimo sistemai išvalyti ir termopastai pakeisti, o ne gedimų remontui. Jei kompiuteris neįsijungia, dingsta vaizdas, yra nulūžusi jungtis ar kita aparatinės dalies problema, čia jau reikia remonto, ne valymo.
Jei nori aiškumo, po darbo galima gauti nuotraukas arba trumpą video iš valymo eigos prieš ir po. Tai padeda pamatyti, kiek dulkių buvo viduje ir kas realiai padaryta, ypač kai pats kompiuterio neardai.
Aš visada sakau tiesiai, kai užsakymas nelabai turi prasmės. Kartais žmogus galvoja, kad kompiuteris kaista dėl dulkių, o iš tikro problema visai kita, todėl prieš paliekant įrenginį verta trumpai aprašyti simptomus.
Dažnai iškylantys klausimai
Pastebėjimai iš praktikos
Iš praktikos dažnai matau tą patį – žmogus stacionarų prasipučia pats, bet triukšmas ar kaitimas po kelių dienų niekur nedingsta. Dažna problema ta, kad dulkės lieka giliau aušinimo tarpuose, nors iš viršaus atrodo lyg viskas jau švaru.
Jei esi bent kartą ramiai ardęs stacionarų ir tikrai žinai, ką darai, paviršinį valymą gali bandyti pats. Jei kalba eina apie nešiojamą kompiuterį arba abejoji net dėl to, kaip viską teisingai sudėti atgal, aš pats tokio bandymo nerekomenduočiau.
Kiek tai kainuoja ir kiek užtrunka, jei nenori daryti pats
Čia trumpai atsakau į tai, ką žmonės dažniausiai nori žinoti dar prieš rašydami ar skambindami.
Jei atiduodi valymui, pilnas dulkių išvalymas ir termopastos pakeitimas daromi kartu, nes atskirti šiuos darbus dažniausiai nėra prasmės. Vien dulkes išimti, bet palikti seną šilumą perduodančią pastą, dažnai būtų tik pusinis sprendimas.
Kiek laiko tai užima
Darbai dažniausiai trunka iki 3 valandų. Dažnu atveju kompiuterį galima atsiimti tą pačią dieną, jei situacija aiški ir nereikia nieko papildomai derinti.
Kaip perduoti kompiuterį Kaune
Yra trys perdavimo būdai: gali pats atvežti į Aleksotą, galima atvykti į vietą, jei tai stacionarus kompiuteris, arba galima susitarti dėl paėmimo ir grąžinimo Kaune. Perdavimo būdas kainos nekeičia, todėl rinktis verta pagal tai, kas tau patogiausia.
Dėl kainos skaičiaus iš anksto nerašau, kai jis priklauso nuo įrenginio tipo ir pačios situacijos. Stacionarus ir nešiojamas kompiuteris išsivalo skirtingai, todėl tiksliausia kainą pasakyti tada, kai aišku, koks įrenginys ir ko jam reikia.
Panašūs straipsniai
Peržiūrėkite kitus mūsų ekspertų sukurtus straipsnius apie svetainių kūrimą. Galbūt rasite Jums įdomias temas.