Kas yra thermal throttling ir kodėl krenta fps žaidžiant
Thermal throttling reiškia, kad procesorius arba vaizdo plokštė patys sumažina savo greitį, kai per daug įkaista, kad kompiuteris neperkaistų dar labiau.
Žaidžiant tai dažniausiai atrodo labai aiškiai: pradžioje viskas veikia normaliai, o po 10, 20 ar 30 minučių pradeda kristi fps, atsiranda trumpi strigimai, kartais ir nemalonus ventiliatorių ūžimas. Perkrovus kompiuterį kuriam laikui vėl būna geriau, bet po kiek laiko problema grįžta – šitą matau gana dažnai, ypač seniau nevalytuose kompiuteriuose.
Kas tai yra paprastai
Be žargono – kai detalės perkaista, jos pačios prisuka tempą, kad išvengtų žalos.
Procesorius ir vaizdo plokštė turi įmontuotą apsaugą nuo perkaitimo.
Kai temperatūra pakyla per aukštai, kompiuteris pats sumažina jų greitį. Paprastai tariant, jis sąmoningai lėtėja tam, kad neįkaistų dar labiau.
Tai yra gerai, nes ši apsauga saugo dalis nuo rimtesnės žalos.
Blogoji pusė labai paprasta – krenta našumas. Žaidime tai matosi iš karto: mažėja fps, atsiranda trūkčiojimas, vaizdas nebėra tolygus, nors pradžioje viskas veikė normaliai.
Galite įsivaizduoti kaip automobilį, kuris įkalnėje pradeda kaisti ir pats nebeleidžia važiuoti taip greitai kaip prieš kelias minutes.
Iš praktikos pasakysiu paprastai: jei kompiuteris tik garsiau ūžia, tai dar nebūtinai bėda. Jei kartu su triukšmu po kiek laiko pradeda kristi fps, čia jau ženklas, kad aušinimas nebesusitvarko taip, kaip turėtų.
Kaip tai pasireiškia žaidžiant
Palygink savo situaciją su tipiniu vaizdu, kuris dažnai pasirodo, kai aušinimas nebespėja išnešti šilumos.
Dažniausiai pradžia būna apgaulingai gera – įjungi žaidimą, meniu veikia sklandžiai, pirmos kovos ar pirmi važiavimai eina normaliai, fps atrodo tvarkingas.
Paskui praeina 10, 20 ar 30 minučių ir vaizdas pradeda keistis. Ne visada iš karto smarkiai, kartais pirmiausia tik pajunti, kad žaidimas nebe toks lygus kaip pradžioje.
Tada atsiranda fps kritimai. Vienu momentu viskas gerai, kitu momentu vaizdas trumpam sulėtėja, ypač kai žaidime daugiau veiksmo, efektų ar atsidaro didesnė lokacija.
Prie to dažnai prisideda mikrostrigtys – labai trumpi trūkčiojimai, kurių net ne visada pamatuosi akimi, bet ranka juos jauti iš karto. Pelė ar valdymas pasidaro tarsi ne toks tikslus, o vaizdas juda netolygiai.
Kuo ilgiau žaidi, tuo blogiau gali veikti. Būna, kad po valandos tas pats žaidimas jau atrodo visai kitaip nei per pirmas 5 minutes.
Dar vienas gana aiškus ženklas – perkrauni kompiuterį ir kuriam laikui vėl pagerėja. Paleidi tą patį žaidimą iš naujo, pradžioje viskas pakenčiama, bet po kiek laiko problema grįžta panašiu ritmu.
Iš praktikos sakyčiau taip: jei fps mažas visada, nuo pirmos minutės, čia nebūtinai kaitimo bėda. Bet jei pradžioje gerai, o vėliau nuosekliai blogėja, toks scenarijus jau labai panašus į perkaitimo sukeltą lėtėjimą.
Nešiojamuose kompiuteriuose tai matosi ypač dažnai, nes vietos aušinimui mažiau. Stacionariuose irgi pasitaiko, ypač jei viduje daug dulkių arba ventiliatoriai sukasi garsiai, bet šilumos vis tiek neišpučia kaip turėtų.
Kodėl taip nutinka
Trumpai apie tai, kas vyksta viduje, kai šiluma nebeišeina taip greitai, kaip susidaro.
Žaidžiant procesorius ir vaizdo plokštė dirba stipriai, todėl išskiria daug šilumos.
Kol aušinimas tvarkingas, ventiliatoriai tą šilumą išneša lauk. Kai aušinimo sistema nebesusitvarko, karštis pradeda kauptis korpuso viduje arba pačiame nešiojamo kompiuterio aušinimo bloke.
Tada temperatūra kyla ne per sekundę, o po truputį, todėl pradžioje žaidimas dar veikia normaliai.
Dažniausios priežastys gana žemiškos – dulkės ant radiatoriaus ir ventiliatoriaus, susidėvėjusi termopasta arba prastas oro srautas. Termopasta yra medžiaga tarp kaitrios dalies ir aušintuvo, kuri padeda šilumai pereiti ten, kur ją galima išpūsti.
Jei jos sluoksnis jau išdžiūvęs arba aušintuvas apkibęs dulkėmis, šiluma lieka ten, kur neturėtų likti.
Stacionariuose kompiuteriuose dar dažnai matau kitą bėdą – oras viduje juda blogai, nes korpusas pristumtas prie sienos, užgrūstas dulkėmis arba ventiliatoriai suka orą ne ta kryptimi. Nešiojamuose užtenka ir to, kad apačia remiasi į sofą ar pledą, ir įsiurbimas jau stipriai pablogėja.
Kai pasiekiama saugi riba, kompiuteris pradeda mažinti dažnius, tai yra savo darbo greitį.
Čia ir atsiranda tiesioginis ryšys su žaidimu – mažesnis darbo greitis reiškia, kad per tą patį laiką apskaičiuojama mažiau vaizdo kadrų. Paprastai sakant, mažėja fps.
Jei kritimai prasideda tik po apkrovos, aš pirmiausia žiūrėčiau į aušinimą, o ne į patį žaidimą ar Windows nustatymus. Bet jei kompiuteris stringa nuo pirmos minutės, priežastis gali būti ir visai kita.
Kaip pačiam pasitikrinti ar čia tikrai thermal throttling
Užtenka vieno trumpo testo – paleisk temperatūrų stebėjimą ir žiūrėk, kas vyksta tuo metu, kai žaidimas pradeda strigti.
Paleisk temperatūrų stebėjimo programą kartu su žaidimu.
Tada žaisk kaip įprastai, ne minutę ar dvi, o iki to momento, kai jau atsiranda strigimai, krenta fps arba pasijunta mikrotrūkčiojimai. Svarbu pagauti ne pradžią, kai dar viskas gražu, o būtent tą vietą, kur problema jau pasirodo.
Kai tik pradeda blogėti, pasižiūrėk į temperatūras tuo pačiu metu.
Jei matai, kad fps tuo momentu krenta, o procesorius ar vaizdo plokštė tuo metu jau laikosi apie 90-100 laipsnių, tai labai stiprus perkaitimo ženklas. Tokiu atveju kompiuteris dažniausiai jau mažina savo greitį, kad pats save apsaugotų.
Čia svarbiausia ne vien pats skaičius ekrane. Reikia žiūrėti ryšį – ar temperatūra aukšta būtent tada, kai prasideda strigimas, o ne šiaip trumpam buvo pakilusi kraunant žaidimą ar meniu lange.
Iš praktikos pasakyčiau paprastai: jei temperatūra aukšta, bet žaidimas vis tiek eina stabiliai, vien iš to dar neskubėčiau spręsti. Bet jei karštis kyla ir tuo pačiu metu pradeda kristi fps, vaizdas jau gana aiškus.
Jei temperatūros normalios, o žaidimas vis tiek stringa po laiko, priežastis gali būti kita – pavyzdžiui, atminties trūkumas, fono programos ar pats žaidimas. Tada vien valymas nebūtinai bus tas sprendimas, kurio reikia.
Kada tai dar normalu, o kada jau ne
Svarbu atskirti trumpą įkaitimą nuo situacijos, kai kompiuteris jau nebeišlaiko apkrovos.
Trumpi temperatūros šuoliai dar nereiškia gedimo.
Taip dažnai nutinka paleidžiant žaidimą, kraunant naują vietą ar trumpam pakilus apkrovai. Temperatūra gali pašokti ir po kelių sekundžių vėl nusileisti, o pats žaidimas tuo metu eina normaliai.
Jei našumas laikosi stabilus, vien aukštesnė temperatūra dar ne visada yra problema.
Aš labiau žiūriu ne į vieną skaičių, o į elgesį per laiką. Jei po 30 ar 60 minučių vis dar žaidi taip pat sklandžiai kaip pradžioje, vien dėl to panikuoti nereikia.
Kitaip atrodo tada, kai fps krenta nuolat po tam tikro laiko.
Jei beveik kiekvieną kartą po 10, 20 ar 30 minučių prasideda tas pats scenarijus, čia jau ne atsitiktinumas. Toks pasikartojimas labai aiškiai rodo, kad aušinimas nebesusitvarko su ilgesne apkrova.
Dar vienas signalas – kai po perkrovimo vėl trumpam pagerėja.
Tai dažnas vaizdas praktikoje: kompiuteris atvėsta, kelias minutes ar keliolika minučių veikia geriau, o paskui vėl lėtėja. Tokiu atveju aš jau rimtai tikrinčiau dulkes, aušinimo būklę ir šilumos perdavimą nuo lusto į aušintuvą.
Jei kompiuteris išsijungia, situacija rimtesnė nei vien nepatogumas žaidžiant.
Išsijungimas reiškia, kad sistema jau saugosi griežčiau, nes vien greičio sumažinimo nebepakanka. Čia nereikėtų tempti iki kito savaitgalio, ypač jei taip nutinka ne vieną kartą.
Jei strigimas atsiranda tik viename žaidime, o kiti veikia tvarkingai, aš dar palikčiau vietos ir pačio žaidimo bėdai.
Bet jei tas pats kartojasi skirtinguose žaidimuose ar net dirbant su sunkesnėmis programomis, problema jau labiau panaši į kompiuterio aušinimą, o ne į vieną blogai optimizuotą žaidimą.
Kas dažniausiai padeda
Jei kaltas perkaitimas, sprendimas paprastai yra sutvarkyti aušinimą, o ne ieškoti stebuklo nustatymuose
Dažniausiai realiai padeda pilnas aušinimo sistemos valymas, nes dulkės ir susikaupę nešvarumai trukdo karščiui normaliai pasišalinti iš kompiuterio.
Kai oras nebeprasiskverbia per aušintuvą kaip turi, šiluma lieka viduje. Tada ventiliatoriai sukasi garsiau, o žaidžiant temperatūra greičiau pasiekia ribą.
Vien valymo ne visada gana, todėl kartu keičiasi ir termopasta – tai medžiaga tarp kaistančios dalies ir aušintuvo, kuri padeda šilumai pereiti ten, kur ji gali būti išsklaidyta.
Jei ji išdžiūvusi arba praradusi savo savybes, šiluma perduodama prasčiau net ir tada, kai ventiliatorius dar sukasi normaliai. Iš šalies gali atrodyti, kad aušinimas veikia, bet pats karštis iki aušintuvo nenueina taip, kaip turėtų.
Dėl to šiuos du darbus reikia daryti kartu, o ne atskirai.
Iš praktikos pasakyčiau taip: jei jau kompiuteris ardomas dėl kaitimo, taupyti paliekant seną termopastą dažniausiai nėra gera mintis. Po pusinio sutvarkymo žmogus kartais vis tiek grįžta su tuo pačiu simptomu.
Jei problema tikrai buvo perkaitimas, po sutvarkymo fps turėtų išlikti stabilesnis ne tik pirmas 5 minutes, bet ir per visą žaidimo sesiją.
Dažnai dingsta ir mikrostrigčiai, o pats kompiuteris mažiau ūžia prie tos pačios apkrovos. Tikslus skirtumas priklauso nuo to, kiek buvo užsikimšęs aušinimas ir kiek sena buvo termopasta.
Jei po valymo ir termopastos keitimo temperatūros vis tiek išlieka nenormaliai aukštos, tada jau verta įtarti ne nešvarumus, o aparatinį gedimą.
Tokiu atveju vien valymas nepadės. Čia jau reikia ne aušinimo priežiūros, o kito sprendimo, nes pati dalis gali būti sugedusi arba aušinimo mazgas veikti neteisingai.
Kada verta kreiptis, o kada ne
Čia svarbu atskirti, kur pakanka sutvarkyti aušinimą, o kur jau reikia remonto.
Jei kompiuteris įsijungia, bet kaista, garsiai ūžia, lėtėja arba žaidžiant po kurio laiko krenta fps, valymas dažnai yra ta vieta, nuo kurios verta pradėti.
Tas pats galioja ir tada, kai pirmas 10-20 minučių viskas atrodo normaliai, o paskui atsiranda strigimai. Tokiu atveju dažniausiai bėda būna ne tame, kad kompiuteris silpnas, o tame, kad aušinimas nebesusitvarko.
Dirbu tiek su stacionariais, tiek su nešiojamais kompiuteriais.
Jei esate Kaune, kompiuterį galite atvežti į Aleksotą. Stacionariam kompiuteriui galima ir atvykimo paslauga į vietą, o jei patogiau, yra paėmimas ir grąžinimas.
Perdavimo būdas kainos nekeičia.
Pats valymas su termopastos keitimu įprastai trunka iki 3 valandų. Dažnu atveju kompiuterį galima atsiimti tą pačią dieną, nors tikslus laikas vis tiek priklauso nuo užimtumo ir konkretaus modelio.
Po valymo galiu parodyti nuotraukas arba trumpą video iš eigos prieš ir po. Manau, tai normalu, nes žmogui aiškiau matosi, kas buvo padaryta ir kiek nešvarumų iš tikro buvo viduje.
Bet jei kompiuteris išvis neįsijungia, rodo aiškų gedimą, skleidžia neįprastus spragsėjimus, nemato vaizdo arba problema atsirado po kritimo ar užpylimo, čia jau reikia remonto, ne valymo.
Tą patį pasakyčiau ir tada, jei po aušinimo sutvarkymo temperatūros išlieka nenormalios. Tokiose situacijose priežastis gali būti ne dulkės, o sugedusi dalis.
Jei abejoji, ar čia dar valymas, ar jau gedimas, praktiškai verta žiūrėti labai paprastai – ar kompiuteris veikia, tik blogai elgiasi apkrovos metu, ar jis jau normaliai nebeatlieka savo bazinės funkcijos.
Dažnai iškylantys klausimai
Pastebėjimai iš praktikos
Dažnai matau tą patį vaizdą – pradžioje žaidimas veikia normaliai, po kiek laiko prasideda trūkčiojimai, o po perkrovimo trumpam vėl pagerėja. Dažna problema būna ne pats žaidimas, o šiluma, kuri susikaupia viduje. Praktikoje tai paprastai pasitikrinu labai paprastai – paleidžiu temperatūrų stebėjimą ir žiūriu, kas vyksta tuo momentu, kai krenta fps.
Jei tau fps krenta tik po 10-30 minučių apkrovos, o ne iš karto paleidus žaidimą, aš pirmiausia žiūrėčiau į aušinimą, ne į gedimą. Bet jei kompiuteris ne tik lėtėja, o visai išsijungia, neįsijungia ar rodo kitus aiškius gedimo požymius, tada vien valymas jau gali nebūti tas atvejis.
Panašūs straipsniai
Peržiūrėkite kitus mūsų ekspertų sukurtus straipsnius apie svetainių kūrimą. Galbūt rasite Jums įdomias temas.