Kodėl kompiuterio ventiliatorius nuolat ūžia ir dirba garsiai

Ventiliatorius ūžia todėl, kad kompiuteris bando atvėsti. Kai dirbate „sunkiai“ – žaidžiate, montuojate video, turite daug atidarytų langų – garsesnis darbas dažnai yra normalus. Problema prasideda tada, kai ventiliatorius garsiai sukasi nuolat, net ką tik įjungus ir nieko rimto nedarant.

Žemiau trumpai paaiškinsiu, kaip atskirti „normalu“ nuo „negerai“, kas dažniausiai būna kaltas (dažniausiai dulkės, kartais susidėvėjusi šilumos perdavimo pasta, rečiau pats ventiliatorius), ir ką realiai galite pasitikrinti namuose. Taip pat pasakysiu, kada jau verta vežti valyti, nes triukšmas dažnai yra tik simptomas, o ne pati bėda.

Kodėl Kompiuterio Ventiliatorius Nuolat ūžia Ir Dirba Garsiai

Trumpai: ventiliatorius reaguoja į karštį, todėl garsėja

Tai automatinis dalykas: kompiuteriui šylant, ventiliatorius pats „užsuka apsukas“, kad atvėsintų vidų

Ventiliatorius nėra „pastovus“. Jis prisitaiko prie to, kiek kompiuteriui tuo metu karšta.

Vienas sakinys, kuris paaiškina 90% atvejų: kuo karščiau, tuo greičiau sukasi, tuo garsiau.

Čia panašiai kaip automobilio radiatoriaus ventiliatorius: ramiai važiuoji ir jo beveik negirdi, bet sustoji kamštyje ar karštą dieną ir jis įsijungia garsiau, nes reikia aušinti. Arba kaip vonios ventiliatorius, kuris pradeda dirbti, kai jo reikia, o ne visą laiką tuo pačiu greičiu.

Kada garsesnis darbas dažniausiai yra normalu? Kai žaidžiate, montuojate video, turite daug naršyklės langų (ypač su video), darote vaizdo skambučius. Tokiais momentais kompiuteris dirba daugiau, kaista daugiau, todėl ir aušinimas pasigarsina.

Mano praktinis patarimas paprastas: jeigu garsas atsiranda tik „apkrovos“ metu ir dingsta po kelių minučių, dažnai tai tiesiog normalus darbas. Jei jis nedingsta net kai nieko neveikiate, tada jau verta žiūrėti giliau.

Kada ūžimas yra signalas, kad kažkas negerai

30 sekundžių „taip/ne“ patikra, kad suprastum, ar čia normalu, ar jau verta reaguoti

Jei nori greitai atsakymo, žiūrėk į momentą, kada garsas atsiranda, ir ar jis praeina. Ventiliatorius gali trumpam suūžti įsijungiant, bet tai neturi tapti „fonu“ visai dienai.

Testas nr. 1: ar ventiliatorius ūžia vos įjungus kompiuterį, kai dar nieko nespėjai atsidaryti. Jei taip, dažniausiai tai reiškia, kad kompiuteris jau nuo starto jaučiasi per karštai arba jam sunku išnešti šilumą.

Testas nr. 2: palik kompiuterį 5-10 min. ramybėje. Uždaryk „sunkius“ dalykus: žaidimą, daug naršyklės kortelių, video. Jei po to ventiliatorius vis tiek sukasi garsiai ir nepraeina, čia jau ne „tiesiog taip veikia“.

Ypač aiškus signalas, kai triukšmas eina kartu su kitais požymiais. Kompiuteris pradeda lėtėti, atsiranda strigimai, programa „pakimba“, arba jis staiga išsijungia. Dar vienas paprastas ženklas: korpusas (ypač apačia ar vieta prie išpūtimo angų) būna akivaizdžiai karštas.

Tai ne tik komforto problema, tai ženklas, kad kompiuteris dirba per karštai. Mano praktinis sprendimas paprastas: jei ūžimas yra pastovus ir kartu matai lėtėjimą ar išsijungimus, geriau neatidėlioti, nes nuo karščio nukenčia ne tik garsas, bet ir stabilumas.

Jei garsas pasirodo tik tada, kai tikrai apkrauni kompiuterį, ir nurimsta po kelių minučių, dažnai tai normalu. Bet jei jis „gyvena savo gyvenimą“ net ramybėje, tada verta pereiti prie priežasčių ir ką gali patikrinti namuose.

Kodėl taip nutinka: užburtas ratas aušinime

Kai šiluma nebeišeina, ventiliatorius bando kompensuoti ir tampa nuolatiniu fonu

Grandinė paprasta. Aušinimas silpsta, todėl viduje kyla temperatūra. Kompiuteris tai „mato“ ir liepia ventiliatoriui suktis greičiau. Ventiliatorius dirba maksimumu, triukšmas didėja, bet šiluma vis tiek neišeina pakankamai.

Dažniausiai čia ne „blogas kompiuteris“. Dažniausiai tai tiesiog užsikimšusi aušinimo sistema – dulkės ir pūkai blokuoja oro kelią, ir karštis užsilaiko. Tada kompiuteris nuolat jaučiasi tarsi „ant apkrovos“, net kai jūs tik skaitote naujienas.

Iš praktikos: dažnai matau, kad iš išorės atrodo švaru, bet viduje šilumą išnešantis metalinis „grotelių blokas“ būna pilnas dulkių. Iš šono to nepamatysi. O ventiliatorius tuo metu stengiasi per tą kamštį prastumti orą, todėl ir ūžia.

Kita dažna priežastis – išdžiūvusi šilumos pasta (paprastai vadinama termopasta). Tai plonas sluoksnis tarp kaitinančios detalės ir aušinimo dalies, kuris padeda šilumai pereiti. Kai jis susensta, šiluma perduodama prasčiau, temperatūra kyla, ir užburtas ratas vėl startuoja.

Rečiau kaltas pats ventiliatorius. Jei girdite ne tik ūžimą, bet ir tarškėjimą, cypimą, „trynimą“, čia jau panašiau į mechaninį nusidėvėjimą. Tokiu atveju vien kompiuterio valymas gali nepadėti, ir aš tai pasakau iš karto.

Mano praktinis patarimas toks: jei ūžimas pastovus ramybėje, neverta ilgai „kentėti“. Net jei kompiuteris dar veikia, karštis ilgainiui daro savo. O jei ūžia tik žaidžiant ar dirbant sunkų darbą, bet paskui nurimsta, dažnai užtenka stebėti ir reaguoti, kai triukšmas pradeda laikytis vis ilgiau.

Dažniausios priežastys: dulkės, išdžiūvusi šilumos pasta, sugedęs ventiliatorius

Žemiau sudėjau tris dažniausius variantus ir paprastus požymius, pagal kuriuos greitai suprasi, kas labiausiai panašu į tavo atvejį

Praktikoje dažniausiai būna viena iš trijų priežasčių. Kartais jos susideda kartu, todėl simptomai gali persidengti. Bet iš požymių paprastai jau galima nusitaikyti teisinga kryptimi.

1) Dulkės aušinime. Čia esmė paprasta: oras nebeišeina. Ventiliatorius bando „prapūsti“ per užsikimšimą, todėl triukšmas auga, o temperatūra kyla.

Tipiniai ženklai: ūžimas palaipsniui vis stiprėja per mėnesius, kompiuteris karštesnis nei anksčiau, o išpūtimo grotelėse kartais net nesijaučia normalaus oro srauto. Stacionariam dar gali matytis dulkių „kilimas“ ant grotelių ar radiatoriaus, bet nešiojamam dažnai iš išorės atrodo tvarkinga, o viduje būna kamštis.

2) Sena šilumos pasta (termopasta). Tai plonas sluoksnis tarp detalės ir aušintuvo, kuris padeda perduoti šilumą. Kai jis susensta, šiluma pereina prasčiau ir ventiliatorius turi dirbti daugiau, kad kompensuotų.

Kaip tai atpažinti be matavimų: dulkės gali būti neblogai išvalytos, bet kompiuteris vis tiek greitai įkaista. Kartais užtenka kelių minučių nuo įjungimo, kad ventiliatorius pradėtų suktis rimtai, nors jūs dar nieko „sunkaus“ nedarote.

3) Sugedęs arba pavargęs ventiliatorius. Čia garsas dažnai būna nelygus. Gali girdėtis cypsėjimas, bildesys, vibracija, kartais lyg kažkas liestųsi viduje.

Tokiu atveju vien kompiuterio dulkių valymas gali ir nepadėti, nes problema ne tik dulkėse. Mano paprastas sprendimas: jei garsas labiau „mechaninis“ nei „oro ūžimas“, vertinu tai kaip rimtesnį signalą ir geriau neatidėlioti.

Svarbi pastaba. Kartais triukšmą kelia ne dulkės, o programos, kurios smarkiai apkrauna kompiuterį. Pavyzdžiui, daug naršyklės kortelių, vaizdo skambučiai, žaidimai, arba programa, kuri „pakimba“ fone.

Jei ventiliatorius garsėja tik atidarius konkrečią programą ir nurimsta ją uždarius, labai tikėtina, kad pirmiausia reikia spręsti apkrovą. O jei garsas pastovus beveik visada, dažniau kalti aušinimo dalykai viduje.

Greita patikra namuose: ką gali padaryti saugiai

Trumpas planas, kad greitai atsijotum paprastus dalykus ir nepridarytum žalos

Pirmas žingsnis paprastas. Perkrauk kompiuterį ir pažiūrėk, ar situacija kartojasi. Kartais užtenka, kad kokia programa buvo „užstrigusi“ fone ir po perkrovimo ventiliatorius grįžta į normalų garsą.

Tada pasižiūrėk į pačią dažniausią priežastį, apie kurią žmonės net nepagalvoja. Ar niekas neblokuoja oro angų. Nešiojamas ant lovos, ant pagalvės, ant pledo, arba prikištas prie sienos gali tiesiog nebegauti oro.

Praktiškai tai atrodo taip: pakeli nešiojamą nuo minkšto paviršiaus ant stalo ir po kelių minučių jis aprimsta. Jei taip nutinka, tai labiau naudojimo įpročio problema, o ne gedimas. Bet jei ūžimas lieka toks pat, judam toliau.

Trečias dalykas – vizualiai patikrink groteles, pro kurias išeina oras. Ar nematai dulkių „kilimo“ ties skylutėmis. Kartais jis matosi net iš išorės, ypač stacionariam kompiuteriui arba seniau nevalytam nešiojamam.

Jei turi stacionarų kompiuterį, gali nuimti šoninį dangtelį ir pasižiūrėti vidų. Tik daryk tai išjungęs kompiuterį ir atjungęs laidą iš rozetės. Nevalyk su dulkių siurbliu prikišęs antgalį arti detalių ir neplėšk laidų – dažniausia bėda būna ne dulkės, o nulaužta jungtis.

Nešiojamam kompiuteriui dugno geriau nenuiminėti, jei neturi įgūdžių. Ten lengva nulaužti plastiko tvirtinimus, „nuplėšti“ paslėptą varžtą ar pažeisti plonas jungtis. Mano nuomone, jei nešiojamas ūžia ramybėje, saugiausia spręsti problemą be ardymo namuose.

Maža praktinė taisyklė pabaigai: jei po perkrovimo ir angų patikros niekas nesikeičia, o ventiliatorius vis tiek dirba garsiai, greičiausiai problema yra viduje. Tokiu atveju jau kalbam apie aušinimo išvalymą ir šilumos pastos (termopastos) pakeitimą, o ne apie „kažką paspausti nustatymuose“.

Kada jau verta vežti valyti, o kada reikia remonto (ne mano paslauga)

Atskirkim paprastai, kad nevažiuotum veltui ir nemokėtum už tai, ko nereikia

Valymas tinka tada, kai kompiuteris įsijungia ir veikia, bet elgiasi kaip „perkaista“. Jis kaista, ventiliatorius nuolat ūžia, kompiuteris lėtėja, arba kartais išsijungia nuo karščio. Čia dažniausiai problema ne „programose“, o tame, kad aušinimas nebespėja.

Praktiškai tai dažnai atrodo taip: atidarai naršyklę, kelias korteles, ir jau girdisi stiprus ūžimas. Arba dirbi ramiai, o po 20-40 minučių kompiuteris ima stabdyti, vėliau užgesta ir po kiek laiko vėl leidžia įsijungti. Tokiais atvejais laptopo valymas su šilumos pastos (termopastos) pakeitimu dažnai būna logiškas pirmas žingsnis.

Remontas reikalingas, jei kompiuteris neįsijungia arba elgiasi kaip aiškus gedimas. Pavyzdžiui, jaučiamas degėsių kvapas, matosi, kad kažkas „pasvilo“, arba garsas labiau kaip „metalas į metalą“ ir kompiuteris greitai užgesta. Čia valymas nebebus sprendimas, ir aš tokios paslaugos neteikiu.

Dar vienas ženklas, kad ne apie valymą: kompiuteris įsijungia, bet ekranas juodas, arba iškart meta klaidas ir nepasileidžia net iki darbalaukio. Taip pat jei girdisi stiprus kalimas, trynimasis, ir tai atsirado staiga. Tokiu atveju geriau nebekankinti, nes galima pridaryti daugiau žalos.

Mano paprastas sprendimo kriterijus toks: jei kompiuteris dar dirba, tik „kenčia nuo karščio“, valymas dažniausiai yra ta vieta, nuo kurios verta pradėti. Jei jis neįsijungia, smirda degėsiu, arba „metalas į metalą“ ir greitai užgesta, reikia remonto meistro, ne valymo.

Jei abejoji, geriau pirmiausia aprašyk simptomus ar atsiųsk trumpą video su garsu. Iš to dažnai galima bent jau pasakyti, ar verta vežti valyti, ar taupysi laiką ir iškart ieškosi remonto.

Kaip vyksta kompiuterio valymas ir kiek tai užtrunka (Kaune)

Žmogiškai apie procesą: ką aš realiai padarau, ką jūs gaunate ir kaip patogiausia perduoti kompiuterį

Jei ventiliatorius ūžia nuolat, dažniausiai reikia ne „nustatymų“, o fizinio sutvarkymo viduje. Mano paslauga visada yra viena visuma: pilnas aušinimo sistemos išvalymas ir šilumos pastos (termopastos) pakeitimas. Abu kartu, nes vien dulkių nuvalyti dažnai neužtenka.

Paprastai procesas atrodo taip. Išardau tiek, kiek reikia pasiekti aušinimą, išvalau dulkes iš radiatorių ir ventiliatorių, patikrinu ar niekas nekliūva ir ar ventiliatorius sukasi normaliai. Tada pakeičiu šilumos pastą – tai plonas sluoksnis tarp detalės ir aušintuvo, kad šiluma geriau „pereitų“ į aušinimą.

Trukmė dažniausiai iki 3 valandų. Dažnai kompiuterį galima atsiimti tą pačią dieną. Jei matau, kad situacija nestandartinė (pvz., labai sudėtingas ardymas), pasakau iš karto, kad galėtum planuotis laiką.

Po darbo gauni įrodymą, kad tai buvo padaryta. Pateikiu nuotraukas arba trumpą video iš valymo eigos prieš ir po. Man pačiam tai svarbu, nes taip aišku, už ką sumokėta, ir nelieka „tikėjimo iš žodžio“.

Perdavimo būdai trys, pasirink pagal tai, kaip patogiau. Galite atvežti patys į Aleksotą. Galiu atvykti į vietą, jei tai stacionarus kompiuteris. Taip pat galiu paimti ir grąžinti kompiuterį Kaune.

Svarbu: perdavimo būdas kainos nekeičia. Skiriasi tik jūsų patogumas ir mano logistika, o ne pati paslauga.

Mažas mano praktinis patarimas: jei turite nešiojamą ir jis ūžia ramybėje, dažniausiai neverta eksperimentuoti namuose. Geriau atiduoti valymui ir išvengti nulaužtų tvirtinimų ar pažeistų jungčių, kurios paskui kainuoja daugiau nervų nei pats valymas.

Dėl kainos sąžiningiausia kalbėti matant modelį ir simptomus, nes skiriasi ardymo sudėtingumas. Parašykite kompiuterio modelį (arba atsiųskite nuotrauką lipduko apačioje) ir trumpai aprašykite, kada ūžia. Tada pasakysiu, ar tikrai verta valyti, ir kiek realiai užtruks jūsų atveju.

Kiek kainuos ir nuo ko priklauso

Kainą galiu pasakyti greitai, bet tik tada, kai žinau tikslų kompiuterio modelį ir ką jis daro

Vieno universalaus skaičiaus čia nėra, nes nešiojamo kompiuterio valymas skiriasi ne „pagal norą“, o pagal tai, kiek realiai darbo viduje. Todėl man užtenka kompiuterio pavadinimo (modelio) arba nuotraukos nuo lipduko apačioje, ir aš pasakau, kiek kainuos jūsų atveju.

Kainą labiausiai lemia keli aiškūs dalykai. Pirmas – ar tai stacionarus, ar nešiojamas kompiuteris. Stacionarų dažnai pasiekti paprasčiau, o nešiojamą reikia ardyti atsargiau ir giliau.

Antras – konstrukcijos sudėtingumas. Yra modelių, kur iki aušinimo prieini greitai, o yra tokių, kur reikia nuimti daugiau dalių, kad pasiektum vietą, kur kaupiasi šiluma ir dulkės. Tai tiesiog laikas ir atsakomybė.

Trečias – užterštumo lygis. Kartais užtenka normaliai išvalyti radiatorių ir ventiliatorių. Kartais viduje būna toks dulkių „kilimas“, kad pirmiausia reikia jį saugiai ištraukti, kad niekas nepatektų ten, kur nereikia.

Ketvirtas – ar pats ventiliatorius sveikas. Jei jis ūžia dėl dulkių, valymas padeda. Jei ventiliatorius jau „pavargęs“, barška, stringa ar kliba, vien valymu to neišspręsiu ir apie tai pasakysiu atvirai.

Praktinis patarimas: parašykite man kompiuterio modelį ir vieną sakinį, kada ūžia. Pavyzdžiui: „ūžia vos įjungus“ arba „ūžia tik žaidžiant“. Jei galite, pridėkite trumpą video su garsu. Taip greičiausiai pasakysiu, ar čia tikrai valymo situacija, ar kvepia kitu gedimu.

Ir dar vienas mano principas, kad būtų ramiau: kainą pasakau prieš pradedant darbus. Jokių staigmenų po to, kai kompiuteris jau išardytas.

Kodėl neverta ignoruoti triukšmo

Jei ventiliatorius nuolat kala, vadinasi viduje nuolat karšta, o tai baigiasi lėtesniu darbu ir nestabilumu

Triukšmas dažniausiai nėra „charakteris“. Jis rodo, kad kompiuteris bando pats save atvėsinti, bet jam sunku. O kai karšta ilgai, prasideda šalutiniai efektai.

Aiškiai pasakysiu: ilgai dirbant karštai, detalės dėvisi greičiau. Tai nereiškia, kad rytoj kas nors būtinai suges. Bet tai reiškia, kad jūs patys trumpinate laiką iki momento, kai kompiuteris pradeda elgtis keistai.

Kasdienis palyginimas paprastas: kaip variklis be aušinimo. Kol važiuoji trumpai, gal ir nieko. Bet jei taip važinėsi nuolat, jis kaista, praranda „jėgą“ ir anksčiau ar vėliau pradeda streikuoti.

Praktikoje dažnai matau tą patį: dažnai žmogus kreipiasi, kai kompiuteris jau pradeda išsijunginėti. Prieš tai būna etapas, kai tiesiog ūžia, vėliau pradeda lėtėti, „strigti“, kartais išmeta klaidas. Išsijunginėjimas dažnai būna jau paskutinis signalas, kad karštis tapo pastovus.

Mano patarimas paprastas. Jei ventiliatorius ūžia ramybėje, o kompiuteris karštas net naršant internete, neatidėliokite. Jei ūžia tik žaidžiant ar darant sunkesnius darbus, tai gali būti normalu, bet vis tiek verta stebėti, ar garsas su laiku nedidėja.

Mažas sprendimo kriterijus: jei triukšmas per kelias savaites aiškiai sustiprėjo, aš tai laikyčiau ženklu, kad aušinimas nebepajėgia. Geriau sutvarkyti anksčiau, nei laukti, kol kompiuteris pradės išsijunginėti pačiu netinkamiausiu metu.

Dažnai iškylantys klausimai

Taip, dažnai normalu, kad įjungus kompiuterį ventiliatorius trumpam garsiau suūžia. Startuojant sistema trumpai „pasitikrina“ ir greitai pakelia apsukas, kol susikrauna programos, tada triukšmas turi sumažėti.

Jei ūžimas nepraeina po kelių minučių ir girdisi net nieko nedarant, tai jau nebe norma. Tada dažniausiai verta tikrinti aušinimą, nes kompiuteris nuolat būna per karštas ir ventiliatorius bando tai kompensuoti.

Jei kompiuteris ūžia net naršant internete, dažniausiai jis tiesiog nuolat perkaista ir ventiliatorius nespėja nusiraminti. Dažniausios priežastys paprastos: viduje susikaupusios dulkės, prasta oro cirkuliacija (kompiuteris prispaustas prie sienos, stovi nišoje, uždengtos grotelės), arba fone tyliai dirba programos ir „apkrauna“ kompiuterį (sinchronizavimas, atnaujinimai, antiviruso skenavimas). Kartais taip būna ir su senesniais aušinimo sprendimais, kai net lengvas darbas greitai pakelia temperatūrą.

Paprastas testas: jei ūžia vos įjungus ir dar nieko nedarant, arba jei korpusas jaučiamai šiltas net naršant, tai nėra norma ir verta planuoti aušinimo sistemos valymą. Stacionariam galite atsargiai nuimti šoninį dangtelį ir pažiūrėti, ar ant radiatoriaus ir ventiliatoriaus nėra dulkių „vatos“. Nešiojamam geriau nelįsti giliai patiems, nes dulkės dažnai būna ten, kur iš išorės nematyti, o neteisingai ardant lengva pridaryti bėdos.

Taip, bet tik paviršutiniškai. Galite švelniai nuvalyti išorines oro groteles ir prapūsti dulkes nuo jų, neardant korpuso. Jei ventiliatorius vis tiek ūžia ramybėje, dažniausiai problema yra viduje, kur plika akimi nematote.

Nešiojamo kompiuterio ardymas rizikingas, jei neturite patirties: lengva nulaužti laikiklius, pažeisti laidelius ar surinkti ne taip. Tokiu atveju aš siūlyčiau patikėti valymą žmogui, kuris tai daro nuolat, nes tik tada realiai pasiekiamas aušinimas ir sutvarkoma priežastis, o ne tik simptomai.

Po valymo gausite švarią aušinimo sistemą ir pakeistą termopastą – tai šilumą perduodanti pasta tarp detalės ir radiatoriaus. Dažniausiai po to kompiuteris dirba tyliau ir stabiliau, nes temperatūra nebekyla taip greitai.

Taip pat parodau rezultatą – atsiunčiu nuotraukas arba trumpą video prieš ir po, kad matytumėte, kas buvo viduje ir kaip atrodo po darbų. Jei triukšmas liks dėl „pavargusio“ ventiliatoriaus, pasakysiu atvirai, nes vien valymas to neišsprendžia.

Dažniausiai sutvarkau per iki 3 valandų, todėl dažnai galite atsiimti tą pačią dieną. Jei kompiuteris turi aiškų aparatinės dalies gedimą arba visai neįsijungia, čia jau būtų ne valymas, o remontas.

Kompiuterį Kaune galite perduoti trimis būdais: atvežti patys į Aleksotą, aš galiu atvykti į vietą, jei tai stacionarus kompiuteris, arba galiu paimti ir grąžinti Kaune. Perdavimo būdas kainos nekeičia.

Valymas nepadės, jei kompiuteris neįsijungia, įsijungia ir iškart išsijungia be aiškios kaitimo istorijos, arba matai akivaizdų gedimą. Rimtas signalas yra degėsių kvapas, dūmelis, „spragsėjimas“, kibirkščiavimas, ar mechaninis barškėjimas, kuris nesikeičia net išvalius dulkes.

Taip pat valymas nebus sprendimas, jei triukšmą kelia ne dulkės, o sulūžęs ventiliatorius (kliba, stringa) arba problema yra kitur, pavyzdžiui, maitinimo bloke ar kitoje detalėje. Tokiais atvejais reikia remonto ir diagnostikos, o ne aušinimo sistemos valymo.

Pastebėjimai iš praktikos

Iš praktikos dažnai matau tą patį scenarijų: ventiliatorius ūžia visą laiką, net kai nieko rimto nedarote, ir žmonės galvoja, kad „taip ir turi būti“. Labai dažnas dalykas yra dulkės aušinimo kanale, kurios užkemša oro kelią, ir tada ventiliatorius suka vis greičiau, bet vėsos vis tiek mažai. Iš šono kartais atrodo, kad „viskas švaru“, o viduje jau susikaupęs sluoksnis.

Ramus sprendimo testas toks: jei ventiliatorius garsiai įsisuka vos įjungus kompiuterį ir po kelių minučių netylsta, tai jau ne norma ir geriau neignoruoti. O jeigu jis pagarsėja tik tuo metu, kai paleidžiate žaidimą ar sunkesnę programą, ir vėliau nurimsta, dažnai tai tiesiog normalus darbas. Bet jei kartu pradeda lėtėti, strigti ar išsijunginėti, verta reaguoti greičiau.

Panašūs straipsniai

Peržiūrėkite kitus mūsų ekspertų sukurtus straipsnius apie svetainių kūrimą. Galbūt rasite Jums įdomias temas.