Kodėl kompiuteris išsijungia pats – ką tai reiškia

Dažniausia priežastis, kodėl kompiuteris išsijungia pats, yra perkaitimas – jis tiesiog apsisaugo, kai temperatūra pasiekia pavojingą ribą. Rečiau taip nutinka dėl maitinimo problemos ar kito gedimo, bet bet kuriuo atveju tai nėra normalu ir kartojantis ignoruoti negalima. Jei jūs tiesiog vėl įjungiate ir dirbate toliau, kiekvienas toks išsijungimas reiškia, kad komponentai buvo arti ribos, kur jau galima reali žala. Žemiau duosiu greitą patikrinimo sąrašą, kaip atpažinti ar tai perkaitimas, ir aiškų veiksmų planą.

Dažniausia Kompiuterio Savaiminio Issijungimo Priežastis Perkaitimas Ir Suveikia Apsauga

Dažniausia priežastis – perkaitimas ir apsauga

Kompiuteris turi savotišką „saugiklį“: kai viduje per karšta, jis išsijungia, kad nesugadintų detalių

Kai kompiuteris išsijungia pats, labai dažnai jis tą padaro ne „iš kaprizų“, o todėl, kad perkaista. Viduje yra apsauga, kuri nutraukia darbą, kai temperatūra tampa pavojinga. Tai paskutinė gynybos linija, ne smulkmena.

Paprastas palyginimas: kaip saugiklis namuose. Jei kažkur per didelė apkrova, saugiklis išmuša, kad neperdegtų laidai. Arba kaip automobilyje, kai pradeda kaisti variklis ir jūs sustojate, nes važiuoti toliau rizika.

Ką tai reiškia praktiškai: kiekvienas toks išsijungimas reiškia, kad kompiuterio detalės dirbo ant ribos. Ir nors apsauga dažnai „išgelbsti“, ji negarantuoja, kad viskas liks sveika, jei situacija kartosis. Po tokių išsijungimų neretai matau, kad kompiuteris vėliau pradeda lėtėti, dažniau strigti, o kartais problema pereina į rimtesnį gedimą.

Mano paprastas vertinimas: jei tai įvyko bent kelis kartus per savaitę, aš jo nebemėginčiau „pratempti“. Naudokite tik lengviems darbams, kol išsiaiškinsite priežastį. Žaidimai, ilgi video, sunkesnės programos šitoje vietoje dažniausiai tik pagreitina kitą išsijungimą.

Ar Tikrai Kompiuteris Issijungia Del Perkaitimo Kaip Atpazinti Kad Laptopas Perkaista

Kaip atpažinti, ar išsijungia būtent dėl perkaitimo

Požymiai, kuriuos gali pastebėti be jokių programų ar matavimų

Perkaitimas dažniausiai turi vieną bendrą bruožą: išsijungimas nėra „visiškai atsitiktinis“. Jis atsiranda po tam tikro laiko, kai kompiuteris spėja įkaisti. Žemiau yra keli aiškūs signalai, kuriuos matau praktikoje dažniausiai.

1) Išsijungia po tam tikro laiko naudojant.
Ne iš karto. Pavyzdžiui, po 15, 30 ar 60 minučių darbo. Kitą kartą vėl panašiai. Tai labai būdinga situacijai, kai viduje temperatūra pamažu kyla, kol pasiekia ribą.

2) Dažniau išsijungia esant didesnei apkrovai.
Žaidimai, video žiūrėjimas aukšta raiška, „Zoom“ su įjungta kamera, darbas su daug langų ar sunkesnėmis programomis. Kai kompiuteris dirba daugiau, jis ir kaista daugiau. Jei išsijungimai atsiranda būtent tokiomis akimirkomis, perkaitimas tampa labai tikėtinas variantas.

3) Prieš išsijungiant ventiliatoriai ūžia garsiai.
Dažnai žmonės sako: „Pirma pradeda kaukti, tada staiga juodas ekranas“. Ventiliatoriai tokiu atveju bando gelbėti situaciją. Jei jie dirba visu garsu, o vis tiek išsijungia, aušinimas greičiausiai nebesusitvarko.

4) Korpusas (stacionaraus) ar apačia (nešiojamo) būna labai karšta.
Ne šiaip šilta, o nemaloniai karšta liesti. Nešiojamam dažnai karštis jaučiasi apačioje arba prie klaviatūros. Stacionariam dažnai karšta ties galine išpūtimo vieta, kur pučia oras.

Trumpas pavyzdys iš mano darbo: atnešė kompiuterį, sakė, kad po žaidimų išsijungia po 10-20 min. Iki tol dar „paburzgėdavo“ ventiliatoriai, ir viskas. Po aušinimo sistemos valymo ir termopastos keitimo problema nebekartojo, nes temperatūros grįžo į normalias ribas.

Mano paprastas patarimas: jei atpažįsti bent kelis iš šitų punktų, elgčiausi kaip su perkaitimu, kol neįrodyta kitaip. Bet jei kompiuteris išsijungia bet kada, net nieko rimto nedarant, ir be jokio ūžimo ar karščio pojūčio, tuomet yra šansas, kad bėda ne aušinime, o maitinime ar kitame gedime. Tokiu atveju vien valymas gali ir nepadėti.

Kada tai gali būti ne perkaitimas: maitinimas ir kiti gedimai

Atskirsiu situacijas, kai vien aušinimo valymas gali nepadėti ir reikalinga remonto diagnostika

Ne kiekvienas išsijungimas reiškia temperatūrą. Kartais kompiuteris tiesiog praranda „maitinimą“ ir išsijungia be jokio aiškaus ryšio su apkrova.

Jei kompiuteris išsijungia bet kada, net nieko nedarant, ir tai atrodo atsitiktinai, dažnas kandidatas yra maitinimo blokas (stacionariam) ar kitas maitinimo grandinės gedimas. Čia dažnai nebūna ilgo ventiliatorių ūžimo ar aiškaus karščio prieš pat išsijungimą.

Dar vienas aiškus atvejis: jei kompiuteris visai neįsijungia arba išsijungia iš karto po įjungimo. Dažnai tai nėra valymo tema, nes jis net nespėja įkaisti. Tokiose situacijose pirmiausia reikia gedimo diagnostikos.

Pasakysiu tiesiai: ši paslauga neskirta aparatinių gedimų taisymui, todėl tokiais atvejais reikalingas remontas. Ir yra sakinys, kurį verta įsiminti – jei problema ne temperatūroje, vien valymas jos neišspręs.

Mano mažas sprendimo kriterijus: jei išsijungimai labai susiję su žaidimais, video ar ilgesniu darbu, pradėčiau nuo aušinimo. Jei tai vyksta bet kada, net naršant ar palikus kompiuterį ramybėje, aš valymo nevadinčiau „pirmu šūviu“, nes šansas prašauti didesnis.

Jei abejojate, užsirašykite 2 dalykus: po kiek laiko nuo įjungimo išsijungia ir ką tuo metu darėte. Šita informacija dažnai greičiausiai parodo kryptį: temperatūra ar kažkas kita.

Kaip Patikrinti Del Ko Kompiuteris Issijungia Del Ko Click Ir Nustoja Veikti Greitai

Ką daryti dabar: trumpas veiksmų planas per 5 minutes

Sustok ir pasidaryk kelis paprastus patikrinimus, nieko neardant

1) Neeapkrauk kompiuterio, kol neišsiaiškinsi priežasties. Jei jis jau išsijungė pats, žaidimai, video renderinimas ar ilgi susitikimai su kamera dabar nėra gera idėja. Geriau trumpam apsiribok naršymu, el. paštu, dokumentais. Jei ir nuo to išsijungia, pereik prie 2 punkto.

2) Leisk jam atvėsti, išjunk iš elektros, jei kartojasi. Išjunk normaliai. Tada atjunk maitinimo laidą iš rozetės (nešiojamam dar ir įkroviklį), palauk bent 10-20 min. Jei tą pačią dieną tai kartojasi, aš jau nebetęsčiau bandymų ir nebežaisčiau „gal dar pavyks“.

3) Patikrink, ar ventiliatoriai sukasi ir ar oro angos neužkimštos dulkėmis. Stacionariam dažnai matosi per šonines groteles, nešiojamam dažniausiai girdisi ir jaučiasi oro srovė šone ar gale. Jei ventiliatorius nesisuka, trūkčioja, arba oras visai neišeina, čia rimtas signalas. Taip pat pažiūrėk į angas su žibintuvėliu telefonu – jei matai „vatos“ sluoksnį dulkių, aušinimas realiai uždusęs.

4) Pastatyk ant kieto paviršiaus, ne ant antklodės ar sofos (nešiojamam). Minkštas paviršius užkemša oro paėmimą iš apačios. Kartais vien dėl to kompiuteris perkaista per 15-30 min. Kietas stalas yra paprasčiausias testas.

Ko nedaryti. Nepurkšk į groteles „oro gaivikliais“ ar kitais purškikliais. Nekišk į vidų jokių daiktų, pagaliukų ar popieriaus – galima sulaužyti ventiliatorių. Ir nenaudok siurblio agresyviai prie grotelių – jis gali sugadinti smulkias detales arba „įvaryti“ dulkes dar giliau.

Kada jau geriau nebetęsti testų ir kreiptis. Jei kompiuteris išsijungia vėl tą pačią dieną, net ir po atvėsinimo, čia jau nebe „atsitiktinumas“. Mano praktinis sprendimas toks: vienas kartas gali būti sutapimas, bet du kartai per dieną – jau aiški priežastis sustoti ir spręsti problemą, o ne tik tęsti darbą.

Jei įtariamas perkaitimas, dažniausiai padeda pilnas aušinimo sistemos valymas ir termopastos pakeitimas. Termopasta yra šilumą perduodanti „tepalinė“ medžiaga tarp procesoriaus ir aušintuvo, kuri su laiku sukietėja ir pradeda blogai dirbti. Po tokios priežiūros temperatūros paprastai grįžta į normą ir savaiminiai išsijungimai dingsta.

Ka Daryti Kai Kompiuteris Perkaista Ir Issijungia Laptopo Issijungimo Problemos Sprendimas

Greitas savikontrolės sąrašas: ar tau labiau tikėtinas perkaitimas

Atsakyk „taip“ arba „ne“ ir pažiūrėk, į kurią pusę labiau krypsta situacija

Čia ne diagnozė. Bet dažnai vien iš elgesio galima gana tiksliai suprasti, ar kompiuteris labiau „gesina“ save nuo karščio, ar problema panašesnė į maitinimą ar kitą gedimą.

Ar išsijungia po tam tikro laiko? (pvz., po 10-40 min. darbo) Taip – labiau panašu į perkaitimą. Ne – gali būti ir kita bėda.
Ar dažniau išsijungia per didesnę apkrovą? (žaidimai, video, daug naršyklės langų) Taip – perkaitimas tikėtinas. Ne – žiūrėk kitus punktus.
Ar prieš išsijungimą ventiliatoriai labai suūžia? Taip – dažnas perkaitimo ženklas. Ne – nebūtinai atmeta, bet silpnina versiją.
Ar korpusas (ar nešiojamo apačia) būna akivaizdžiai karšta? Taip – pliusas perkaitimui. Ne – gali būti maitinimas arba kitas gedimas.
Ar po išsijungimo kompiuteris kurį laiką „neleidžia“ iš karto normaliai įsijungti? (reikia palaukti kelias minutes) Taip – dažnai būna, kai apsauga suveikia nuo temperatūros. Ne – galimas ir maitinimo scenarijus.
Ar išsijungia visiškai atsitiktinai, net kai nieko rimto nedarai? Taip – čia dažniau kvepia maitinimu, blogu kontaktu, baterija (nešiojamam) arba kitu gedimu. Ne – labiau krypsta į temperatūrą.
Ar matai „mirgėjimus“, keistas spalvas, „kvadratėlius“ ekrane, ar užuodi degėsių kvapą? Taip – čia jau ne šiaip dulkės, reikia rimtesnės patikros. Ne – lieka daugiau šansų, kad problema paprastesnė.

Išvada 1: greičiausiai perkaitimas. Jei surinkai daug „taip“ prie laiko, apkrovos, ūžimo ir karščio, tikėtina, kad kompiuteris išsijungia dėl apsaugos nuo perkaitimo. Tokiu atveju valymas su termopastos keitimu dažnai išsprendžia problemą.

Išvada 2: greičiausiai maitinimas ar kitas gedimas. Jei išsijungia bet kada, net šaltas, be aiškaus ryšio su apkrova, arba yra kvapas, „mirgėjimai“ ekrane, tada valymas gali būti tik šalutinis pagerinimas. Reikėtų diagnostikos ir remonto, o ne vien aušinimo tvarkymo.

Išvada 3: neaišku, reikia patikros. Jei atsakymai susimaišę, geriausia trumpai patikrinti bent bazinius dalykus: ar ventiliatoriai sukasi, ar oro angos neužkimštos dulkėmis, ar kompiuteris nestovi ant minkšto paviršiaus. Jei vis tiek kartojasi, verta atvežti arba perduoti patikrai.

Saugumui: jei savaiminiai išsijungimai kartojasi, geriau nestresuoti kompiuterio. Venk žaidimų, ilgo video renderinimo ir panašių darbų, kol problema neišspręsta. Aš čia būčiau konservatyvus, nes kiekvienas toks išsijungimas reiškia, kad ribos jau buvo visai šalia.

Ar Kompiuterio Valymas Ir Termopastos Keitimas Padeda Isspresti Issijungimo Problema

Kodėl valymas ir termopastos keitimas dažnai išsprendžia problemą

Čia dažniausiai kalta paprasta fizika – dulkės uždusina oro srautą, o sena termopasta nebeperduoda šilumos

Dažniausias scenarijus toks: dulkės susikaupia ten, kur turėtų laisvai judėti oras. Ventiliatorius sukasi, bet oras realiai nebeišeina. Temperatūra kyla, ventiliatoriai ūžia vis garsiau, ir galiausiai kompiuteris pasirenka „saugos režimą“ – išsijungia.

Stacionariam dažnai būna kaip su radiatoriumi už užuolaidos. Šildo, bet šiluma į kambarį nepatenka. Nešiojamam dar paprasčiau – angos mažos, užtenka plono dulkių „vatos“ sluoksnio ir aušinimas praktiškai užsikemša.

Bet yra ir antras dalykas, kurio plika akimi nematysi – termopasta. Termopasta yra plonas sluoksnis tarp procesoriaus ir aušintuvo, kad šiluma gerai pereitų iš „karšto taško“ į metalą, kuris ją išneša į orą. Galvok kaip apie labai ploną tarpinę, kuri užpildo mikroskopinius nelygumus.

Su laiku termopasta išdžiūsta arba sukietėja. Tada šiluma perduodama prasčiau. Ir čia atsiranda situacija, kai vien tik „išpūsti dulkes“ kartais nepakanka: oras jau gali tekėti, bet šiluma iki aušintuvo keliauja per lėtai, todėl temperatūra vis tiek šoka į viršų.

Iš praktikos pasakyčiau taip: jei kompiuteris jau išsijunginėja nuo temperatūros, aš dažniausiai rinkčiausi pilną aušinimo sistemos valymą kartu su termopastos keitimu, o ne tik greitą prapūtimą per groteles. Greitas prapūtimas kartais padeda, bet dažnai tai būna laikinas palengvėjimas, ypač nešiojamuose.

Po pilno aušinimo sistemos valymo ir termopastos keitimo temperatūros paprastai grįžta į normalias ribas. Tada dingsta ir simptomai – mažiau triukšmo, mažiau strigimų, ir savaiminiai išsijungimai dažnai nebegrįžta. Aišku, jei problema ne temperatūroje (pavyzdžiui, maitinime ar kitame gedime), vien valymas stebuklo nepadarys, bet perkaitimo atvejais tai dažniausiai yra „pataikymas į esmę“.

Dažnai iškylantys klausimai

Ne, tai nėra normali būsena. Jei kompiuteris pats išsijungia, dažniausiai suveikia apsauga, nes kažkas pasiekia pavojingą ribą, dažniausiai temperatūra. Tai paskutinė gynybos linija, o ne „smulki klaidelė“.

Rizika paprasta: kiekvienas toks išsijungimas reiškia, kad detalės dirbo per karštai arba maitinimas nestabilus. Ilgainiui tai trumpina jų tarnavimo laiką ir vieną dieną kompiuteris gali nebeįsijungti. Aš rekomenduoju nebekankinti kompiuterio ir kuo greičiau išsiaiškinti priežastį, o ne tiesiog vėl įjungti ir dirbti toliau.

Perkaitimas dažniausiai turi logiką: kompiuteris išsijungia po tam tikro laiko (pvz., po 10-40 min.), dažniau kai duodi apkrovos (žaidimai, video, daug langų), prieš tai garsiai suūžia ventiliatoriai, o korpusas ar nešiojamo apačia būna akivaizdžiai karšta. Kartais po tokio išsijungimo jis iš karto normaliai neįsijungia ir reikia palaukti kelias minutes, kol atvėsta.

Elektros, maitinimo bloko ar kito gedimo scenarijus dažniau atrodo kaip atsitiktinis išsijungimas bet kada, net kai kompiuteris dar „šaltas“ ir nieko sunkaus nedarai. Jei dingsta išvis be įspėjimo, be ūžimo ir be karščio požymių, labiau įtartinas maitinimas, kontaktai, prailgintuvas ar rozetė. Tokiu atveju vien valymas gali nepadėti.

Pirmas žingsnis – leisk kompiuteriui atvėsti ir kol kas jo nestresuok: nežaisk, nedaryk ilgų video, nelaikyk daug sunkių programų. Padėk ant kieto paviršiaus (ne ant lovos ar sofos), kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti. Pažiūrėk, ar ventiliatoriai sukasi ir ar iš šoninių ar galinių grotelių jaučiasi oro pūtimas.

Iš išorės švelniai nuvalyk oro angas ir groteles nuo dulkių (sausas teptukas ar šluostė). Jei turi suslėgto oro balionėlį, pūsk trumpais pūstelėjimais per groteles, nelaikydamas per arti. Jei kompiuteris vis tiek išsijunginėja, nebandyk „dar pakentėti“ ir nedaryk ardyti pats, ypač nešiojamo. Tai dažniausiai baigiasi valymu ir termopastos pakeitimu (tai šilumą perduodantis sluoksnis tarp procesoriaus ir aušintuvo).

Kartais užtenka. Jei kompiuteris tik lengvai dulkėtas, neūžia ir neišsijunginėja, atsargus dulkių išpūtimas iš oro angų gali trumpam pagerinti oro srautą. Bet dažnai dulkės būna suspaustos radiatoriaus viduje, kur „iš išorės“ jų nepasieksi, ir tada efektas būna minimalus.

Jei kompiuteris seniai nevalytas, kaista, garsiai dirba arba išsijungia, vien išpūsti dulkes paprastai neužtenka. Reikia pilnai išvalyti aušinimo sistemą ir pakeisti termopastą – tai šilumą perduodantis sluoksnis tarp procesoriaus ir aušintuvo, kuris su laiku sukietėja ir prastai „veda“ šilumą.

Termopasta – tai plonas „kremas“ tarp procesoriaus ir aušintuvo. Ji užpildo mikroskopinius nelygumus, kad šiluma geriau pereitų į aušintuvą. Be jos kontaktas būtų prastesnis, todėl temperatūra kyla greičiau.

Laikui bėgant termopasta išdžiūsta ir praranda savybes, tada šiluma perduodama blogiau. Rezultatas paprastas: ventiliatoriai dirba garsiau, kompiuteris lėtėja, o kartais net išsijungia nuo perkaitimo. Todėl valant aušinimą dažniausiai termopastą keičiu kartu, nes vien dulkės nėra visa istorija.

Paprastai aušinimo sistemos valymas su termopastos pakeitimu užtrunka iki 3 valandų, todėl dažniausiai kompiuterį galite atsiimti tą pačią dieną Kaune. Tikslus laikas gali šiek tiek skirtis pagal modelį ir kiek dulkių viduje.

Perdavimas galimas trim būdais: jūs atvežate į Aleksotą, aš atvykstu į vietą (stacionariam kompiuteriui), arba galiu paimti ir grąžinti Kaune. Perdavimo būdas kainos nekeičia.

Valymas nepadės, jei kompiuteris visai neįsijungia, išsijungia iš karto po įjungimo, arba rodo aiškius aparatinio gedimo ženklus: degėsių kvapas, „mirgėjimai“ ar kvadratėliai ekrane, staigūs persikrovimai be jokio ūžimo ir karščio. Tokiais atvejais dažniau kaltas maitinimas, kontaktai, vaizdo plokštė ar kita detalė, ir čia jau reikia remonto, o ne vien dulkių išvalymo.

Taip pat būnu atsargus, kai išsijungimai visiškai atsitiktiniai ir kartojasi net kai kompiuteris šaltas ir nieko rimto nedarai. Valymas gali šiek tiek pagerinti situaciją, bet jei nėra perkaitimo požymių, vien jo neužteks. Tada geriau ieškoti gedimo priežasties, o ne „bandyti laimę“ su aušinimu.

Taip. Po valymo pateikiu nuotraukas arba trumpą video – kaip atrodė aušinimo dalys prieš ir kaip atrodo po, kad matytum realų rezultatą, o ne tik „padaryta“.

Jei norėsi, galiu nufilmuoti trumpą momentą su išvalytu mazgu ir surinktu kompiuteriu. Tai paprastai aiškiausiai parodo, kas buvo padaryta.

Pastebėjimai iš praktikos

Dažnai matau tą patį scenarijų: kompiuteris pradeda ūžti, kaisti, tada po kiek laiko pats išsijungia. Pasikartoja vėl ir vėl, ypač kai žmogus jungia žaidimą ar atsidaro 4k video. Praktikoje paprasčiausias patikrinimas namuose yra pažiūrėti, ar visi ventiliatoriai realiai sukasi, o ne tik skleidžia garsą.

Mano vertinimas toks: jei kompiuteris pats išsijungia ne vieną kartą, tai nėra normali būsena ir čia geriau nesielgti toliau kaip nieko neįvyko. Tą dieną bent jau venk didesnės apkrovos ir stebėk, ar problema kartojasi po 10-30 minučių darbo. Jei išsijungimai darosi reguliarūs, tai ženklas, kad jau einama prie ribos, kur gali prasidėti tikras gedimas.

Kiek trunka, kaip vyksta ir ką gauni po darbo

Trumpai apie eigą, perdavimą ir ribas – kad būtų aišku ar tai tavo atvejis

Jei kompiuteris pats išsijunginėja, dažniausiai norisi vieno dalyko – aiškumo. Kiek tai užtruks, kaip perduoti kompiuterį ir ar čia tikrai padės valymas, o ne kažkas rimčiau.

Aš dirbu su stacionariais ir nešiojamais kompiuteriais. Pats darbas paprastai trunka iki 3 valandų, todėl dažnai kompiuterį galima atsiimti tą pačią dieną. Jei viduje viskas labai užsikimšę, kartais tiesiog užtrunka ilgiau, bet apie tai geriau susitarti iš anksto.

Perdavimas Kaune galimas trimis būdais:

jūs atvežate patys į Aleksotą,
aš atvykstu į vietą (čia tinka stacionariam kompiuteriui),
paėmimas ir grąžinimas Kaune.

Svarbus momentas – perdavimo būdas kainos nekeičia. Rinkitės pagal laiką ir patogumą, o ne iš baimės, kad vienas variantas bus brangesnis.

Po valymo visada duodu skaidrumą: gauni nuotraukas arba trumpą video iš eigos prieš ir po. Čia paprastas dalykas, bet jis daug ką pasako. Matosi, ar buvo dulkių „vatos“ sluoksnis, ar groteles buvo užsikimšusios, ir kaip atrodo po sutvarkymo.

Ir dabar aiški riba, kad nebūtų tuščių vilčių. Jei kompiuteris neįsijungia visai, arba yra akivaizdus aparatinis gedimas (pavyzdžiui, maitinimo bėdos, kvapas, „spragsėjimai“, artefaktai ekrane), vien valymas čia ne tema. Tokiais atvejais jau reikia remonto ir gedimo diagnostikos, o to aš nesiūlau.

Mano praktinis sprendimas toks: jei kompiuteris įsijungia, bet kaista, ūžia ir po kurio laiko išsijungia, valymas su termopastos keitimu dažnai yra teisingas pirmas žingsnis. Jei jis išsijungia visiškai atsitiktinai bet kada, net ir šaltas, aš visada palieku galimybę, kad problema ne temperatūroje. Tada valymas gali pagerinti situaciją, bet nebūtinai bus vienintelis atsakymas.

Jei nori, prieš perduodant gali trumpai aprašyti, kada išsijungia: po kiek laiko, ką tuo metu darai, ar prieš tai labai suūžia ventiliatoriai. Tokia informacija sutaupo laiko ir man, ir tau.

Panašūs straipsniai

Peržiūrėkite kitus mūsų ekspertų sukurtus straipsnius apie svetainių kūrimą. Galbūt rasite Jums įdomias temas.