Kodėl kompiuteris kaista – priežastys ir ką daryti

Kompiuteris kaista visiems. Tai normalu, kol temperatūra neperžengia ribos. Jei procesorius (CPU) pakyla iki maždaug 80 °C, dažnai dar viskas gerai, ypač kai žaidžiate ar dirbate su sunkesnėmis programomis. Jei matote 90 °C ir daugiau, jei ventiliatoriai nuolat ūžia, kompiuteris lėtėja ar net išsijungia, čia jau nebe „taip turi būti“.

Žemiau parodysiu, kaip per kelias minutes pasitikrinti temperatūrą ir suprasti, ar kaitimas atsiranda tik apkrovus, ar jau yra pastovi problema. Taip pat pereisiu per dažniausias priežastis su aiškiais požymiais ir duosiu veiksmus, kuriuos galite padaryti per 10 minučių. O jei tai nepadeda, paaiškinsiu, kada valymas ir termopastos keitimas (tai šilumą perduodanti medžiaga tarp procesoriaus ir aušintuvo) yra realiai reikalingi.

Kada kompiuterio kaitimas yra normalus, o kada jau problema

Svarbu ne vien skaičius – žiūrėk ir kaip kompiuteris elgiasi: ar ūžia, lėtėja, ar išsijungia

Paprastas orientyras: jei procesorius dažniausiai būna iki maždaug 80 °C, tai dažnai dar normalu. Ypač jei tuo metu žaidžiate, montuojate video ar darote kitą sunkesnį darbą. Jei reguliariai matote apie 90 °C ir daugiau, tai jau blogas ženklas, ypač jei kartojasi kasdien.

Žaidžiant ar renderinant (kai kompiuteris intensyviai skaičiuoja) temperatūra natūraliai kyla. Normalu, kad ventiliatorius tada pagarsėja. Bet neturėtų būti taip, kad kompiuteris visą laiką „ant ribos“ net kai tik naršote internete ar rašote dokumentą.

Požymiai, kad jau per karšta, dažniausiai matosi ne tik temperatūroje. Prasideda staigus lėtėjimas, trūkčiojimas, „pakimba“ net paprasti langai. Kartais kompiuteris pats išsijungia arba persikrauna.

Dar vienas aiškus ženklas: ventiliatoriai nuolat dirba maksimaliu greičiu, net kai nieko rimto nedarote. Jei garsas „įsijungia“ staiga ir laikosi ilgai, tai jau nebe įprastas fonas. Aš tai laikau praktišku kriterijumi, nes jį girdi ir tie, kas nenori gilintis į skaičius.

Kodėl taip vyksta? Kompiuteris pats „apsisaugo“: kai jam per karšta, jis sumažina greitį, kad neperkaistų. O kai temperatūra kyla per aukštai, jis gali tiesiog išsijungti, kad sustotų šilumos gamyba.

Jei matai 90 °C tik trumpai, pavyzdžiui, užsikraunant žaidimui, dar nereiškia bėdos. Bet jei 90 °C laikosi ilgai, o kartu yra ūžimas, lėtėjimas ar išsijungimai, situacija jau ne normali. Tada verta pereiti prie greitų patikrinimų, kuriuos aprašysiu toliau.

Kaip greitai pasitikrinti temperatūrą namuose (be ardymo)

Per 5 minutes pasižiūrėsi skaičius ir elgesį, ir bus aišku, ar čia smulkmena, ar jau verta spręsti rimčiau

Ardyti kompiuterio nereikia. Daugeliu atvejų užtenka pasižiūrėti temperatūrą ir paklausyti, kaip dirba ventiliatoriai. Tada jau aiškiau, ar kaitimas tik „nuo darbo“, ar pastovi problema.

1) Įsidiek nemokamą programą temperatūrai stebėti. Paprasti variantai: HWMonitor (Windows) arba Core Temp. Atsidaryk programą ir palik ją veikti fone.

2) Patikrink temperatūrą ramybės būsenoje. Tiesiog įjunk kompiuterį, palauk 5 minutes ir nieko sunkaus nedaryk. Užsirašyk CPU temperatūrą ir ar ventiliatorius tylus, ar jau ūžia.

3) Patikrink temperatūrą apkrovos metu. Atidaryk naršyklę su keliais skirtukais, paleisk „YouTube“, arba įjunk žaidimą, jei tai tavo įprastas scenarijus. Po 3-5 minučių vėl pasižiūrėk CPU temperatūrą.

4) Užsirašyk 3 dalykus: kiek laipsnių (ramybėje ir apkrovoje), ar ventiliatorius garsiai ūžia, ir ar temperatūra greitai šoka į viršų. Praktikoje greitas šuolis iki 90 °C per labai trumpą laiką dažnai reiškia, kad šiluma „neišnešama“ lauk, o ne kad jūs kažką blogai darote.

Svarbu suprasti vieną dalyką: vienas skaičius ne visada pasako viską. Jei trumpam pamatote 90 °C, bet po minutės nukrenta ir kompiuteris nestringa, tai gali būti tiesiog momentinė apkrova. Blogiau, kai aukšta temperatūra laikosi ilgai ir kartu yra simptomai – nuolatinis ūžimas, lėtėjimas, „trūkčiojimas“ ar išsijungimai.

Mano paprastas sprendimo kriterijus: jei ramybėje jau karšta, o apkrovoje greitai lipa virš 90 °C ir laikosi, dažniausiai „programomis“ to neišspręsi. Tada verta pereiti prie priežasčių sąrašo ir veiksmų, ką dar galima padaryti be ardymo. Jei ir tai nepadeda, problema greičiausiai fizinė – dulkės arba susilpnėjęs šilumos perdavimas.

Simptomai: pagal ką atpažinsi, kas tikėtina vyksta

Greitai susidėk savo atvejį į vieną iš 4 scenarijų ir bus aiškiau, ar tai normalu, ar jau ne

Vieno teisingo atsakymo visiems nėra. Bet pagal simptomus dažnai galima gan tiksliai nuspėti, kur problema. Žemiau yra keturi dažniausi scenarijai, kuriuos matau praktikoje.

Scenarijus 1: kaista tik žaidžiant ar dirbant sunkiai

Jei temperatūra kyla tik tada, kai žaidi, renderini, darai daug dalykų vienu metu, tai dažnai yra normalu. Svarbiausia, kad CPU (procesorius) ilgai nelaikytų virš 90 °C ir kad neatsirastų lėtėjimas, trūkčiojimas ar išsijungimai.

Požymis, kad viskas dar „į ribas“: užbaigi darbą, ir per kelias minutes temperatūra nukrenta, ventiliatoriai nurimsta. Jei taip yra, dažniausiai pradžiai užtenka uždaryti nereikalingas programas ir pasitikrinti, ar kompiuteris stovi atviriau, ne įspraustas į kampą.

Scenarijus 2: kaista net „nieko nedarant“

Jei įjungi kompiuterį, palauki 5 minutes ir jis vis tiek šiltas, o ventiliatorius jau girdimas, tai dažniausiai ne „sunkus darbas“. Dažni kaltininkai: dulkės aušinime, prastas oro srautas (stovi ant kilimo, prie radiatoriaus, uždarytas spintelėje) arba per daug foninių programų.

Kaip atpažinti: atsidarai temperatūrų programą, o skaičiai laikosi aukšti net ramybėje. Kitas paprastas testas: atidaryk „Užduočių tvarkytuvę“ (Task Manager) ir pažiūrėk, ar CPU apkrova ramybės būsenoje nėra nuolat didelė. Jei nuolat sukasi 20-40% be aiškios priežasties, pirmiau tvarkyčiau fonines programas, o tik tada galvočiau apie valymą.

Scenarijus 3: kaista ir staiga išsijungia arba persikrauna

Staigūs išsijungimai labai dažnai būna nuo perkaitimo. Ypač jei prieš tai būna garsus ūžimas, kompiuteris sulėtėja, o po išsijungimo kurį laiką „nenori“ normaliai dirbti.

Bet čia svarbu sąžiningai pasakyti: gali būti ir kita bėda. Pavyzdžiui, maitinimo problemos (ypač stacionariuose) arba aparatinis gedimas. Jei išsijungimai kartojasi net tada, kai temperatūros atrodo normalios, valymas gali nepadėti ir geriau daryti diagnostiką.

Scenarijus 4: ventiliatoriai ūžia nuolat, o kompiuteris vis tiek lėtėja

Nuolatinis ūžimas dažniausiai reiškia paprastą dalyką: aušinimas nebesusitvarko. Dažniausiai dėl dulkių, kurios užkemša oro kelią, arba dėl senos šilumos pastos (termopastos) – tai tokia pasta tarp procesoriaus ir radiatoriaus, kuri padeda šilumai „pereiti“ į aušintuvą.

Tipinis vaizdas: atsidarai naršyklę, ir ventiliatorius jau „pakyla“, nors nieko sunkaus nedarai. Arba ūžia nuolat, bet temperatūra vis tiek aukšta. Mano praktinis vertinimas toks: jei kompiuteris senesnis ir niekada nevalytas, čia dažniausiai yra fizinė priežastis, ne „Windows nustatymai“.

Ir trumpai, kad būtų aišku: jei kompiuteris neįsijungia arba jaučiasi degėsio kvapas, čia jau ne valymas, reikia remonto diagnostikos.

Dažniausios priežastys ir kaip jas atpažinti (nuo paprasčiausių)

Pradėk nuo to, ką gali patikrinti per 5-10 minučių be ardymo, ir tik tada daryk išvadas

Kompiuteris gali kaisti dėl kelių priežasčių iš karto. Todėl aš visada einu nuo paprasčiausių dalykų, kuriuos galima patikrinti čia ir dabar. Kartais užtenka pakeisti vietą ar uždaryti programas. Kartais reikia fizinio valymo.

1) Dulkės aušinime
Čia klasika, bet ne visada vienintelė priežastis. Požymiai: ventiliatoriai ūžia, temperatūra aukšta, o oras iš grotelių yra silpnas arba labai karštas. Dažnai išlenda vienas sakinys: „Niekada nevaliau“.

Ką galite padaryti: pasišvieskite su telefono žibintuvėliu į oro groteles. Jei matosi „vata“ ar sluoksnis dulkių, oro srautas jau užsmaugtas. Stacionariame kompiuteryje dar vienas ženklas – dulkės matomos ant ventiliatorių menčių.

2) Sena termopasta
Termopasta – tai šilumos perdavimo sluoksnis tarp karštos detalės (dažniausiai procesoriaus) ir radiatoriaus. Kai ji pasensta, šiluma nebeperduodama gerai. Tada aušintuvas lyg ir dirba, bet temperatūros vis tiek kyla.

Požymiai: temperatūra labai greitai šoka į viršų vos atidarius naršyklę ar paleidus programą. Dar vienas variantas – jūs išvalėte dulkes (ar bent jau išpūtėte groteles), bet situacija beveik nepasikeitė. Ypač dažna senesniuose nešiojamuose, kurie dirba po daug valandų per dieną.

3) Bloga oro cirkuliacija aplink kompiuterį
Nešiojamas ant lovos ar kilimo, uždengtos grotelės, stacionarus įkištas į spintelę, pastatytas prie radiatoriaus. Atrodo smulkmena, bet tai tiesiog užkemša orui kelią.

Požymis labai paprastas: kai pakeliate nešiojamą nuo minkšto paviršiaus arba pastumiate į atviresnę vietą, per kelias minutes ventiliatoriai aprimsta ir temperatūra krenta. Jei taip nutinka, pradžiai aš net nesiūlyčiau jokio ardymo. Tiesiog pakeiskite vietą ir įprotį.

4) Karštas kambarys, vasara
Vasarą temperatūros kyla visiems. Ypač jei kambaryje 28-30 °C. Tai normalu, bet net ir tada kompiuteris neturėtų pradėti išsijunginėti nuo karščio.

Ką daryti: pravėdinkite, atitraukite nuo saulės, neblokuokite oro angų. Jei turite galimybę, dirbkite vėsesniu paros metu. Mano praktinis vertinimas toks: jei iki vasaros viskas buvo gerai, o dabar tik šiek tiek garsiau – pirmiausia pažiūrėčiau aplinką, o ne iš karto bėgčiau ardyti.

5) Per daug programų fone
Kartais kompiuteris kaista ne todėl, kad „sugedo“, o todėl, kad jis nuolat apkrautas. Požymiai: lėtai reaguoja net be sunkių darbų, o „Užduočių tvarkytuvė“ rodo didelę apkrovą ramybės būsenoje.

Ką daryti: atsidarykite „Užduočių tvarkytuvę“ ir pažiūrėkite, kas labiausiai naudoja CPU. Tada eikite į „Paleistis“ (Startup) ir išjunkite nereikalingas programas, kurios startuoja kartu su sistema. Geras orientyras – jei programos jums nereikia kasdien, ji neturi automatiškai pasileisti kiekvieną kartą.

6) Sugedęs arba sustojęs ventiliatorius
Čia jau ne „tiesiog karšta“. Požymiai: beveik nėra oro srauto, ventiliatorius visai nesisuka, arba girdisi keisti garsai – trynimas, cypimas, barškėjimas. Kartais triukšmas atsiranda tik pirmas minutes, o po to dingsta, bet tai vis tiek ženklas, kad dalis pavargusi.

Ką daryti: jei galite saugiai pažiūrėti į ventiliatorių (stacionariame per šoną, nešiojamame per groteles) – patikrinkite, ar jis sukasi. Jei nesukasi arba skleidžia neįprastus garsus, vien valymas gali nepadėti. Tokiu atveju dažnai reikia remonto ar detalės keitimo, o ne tik kompiuterio dulkių išvalymo.

Jei trumpai: pirmiausia patikrinkite vietą, fonines programas ir temperatūras. Jei simptomai rodo dulkes ar seną šilumos perdavimo sluoksnį, čia jau fizinis darbas. Ir tada valymas su termopastos keitimu dažniausiai būna logiškas kitas žingsnis.

Ką galite padaryti dabar per 10 minučių (saugūs žingsniai)

Trumpas kontrolinis sąrašas be rizikingų veiksmų. Viskas be įrankių ir be ardymo.

Pirmas tikslas paprastas: suprasti, ar kaitimas yra normalus, ar jau per didelis. Tada daryti kelis saugius veiksmus ir pažiūrėti, ar situacija keičiasi. Jei po jų niekas nesikeičia, dažniausiai problema yra fizinė (dulkės, šilumos perdavimo sluoksnis, aušinimas).

1) Pasitikrink temperatūras su nemokama programa. Įsidiek „HWMonitor“ arba „HWiNFO“ ir pažiūrėk CPU (procesoriaus) temperatūrą. Orientyrai paprasti: iki ~80 °C dar dažnai būna normalu apkrovos metu, o virš ~90 °C jau yra blogai, ypač jei taip laikosi ilgiau arba kompiuteris pradeda lėtėti ir ūžti.

Jei temperatūra aukšta net kai nieko nedarai (tik naršyklė, el. paštas), čia jau ženklas, kad kažkas negerai. Jei aukšta tik tada, kai žaidi, renderini ar turi daug atidarytų programų, gali būti, kad tiesiog apkrova per didelė tam momentui. Bet vis tiek verta patikrinti kitus punktus.

2) Pažiūrėk, ar ventiliatoriai sukasi ir ar pučia oras. Stacionariame dažnai matosi per korpuso groteles ar šoną. Nešiojamame priglausk ranką prie išpūtimo grotelių šone ar gale. Jei beveik nėra oro srauto, o kompiuteris karštas ir garsus, tikėtina, kad aušinimas užsikimšęs arba ventiliatorius pavargęs.

3) Pakeisk vietą ir atlaisvink oro angas. Nuimk nešiojamą nuo patalynės, pledo ar kilimo. Stacionarų atitrauk nuo radiatoriaus ir neišspausk į ankštą spintelę. Kartais vien šitas pakeitimas per kelias minutes numuša temperatūrą ir triukšmą, ir tada jokio ardymo tikrai nereikia.

Nešiojamam: jei dirbi ant lovos, geriau pasidėk kietą pagrindą (pvz., lentelę ar padėklą). Karštą dieną neapkrauk kompiuterio be reikalo, ypač jei jis jau pradeda ūžti nuo paprastų dalykų. Čia paprastas sprendimas, bet jis realiai padeda.

4) Uždaryk nereikalingas programas ir perkrauk kompiuterį. Atidaryk „Užduočių tvarkytuvę“ ir pažiūrėk, kas labiausiai apkrauna CPU. Uždaryk tai, ko dabar nereikia, ir padaryk paprastą perkrovimą. Jei po perkrovimo 10-15 min. viskas ramu, o po to vėl „užkaista“, dažnai būna, kad kažkas fone nuolat dirba arba sistema prisikrovusi paleidimo programų.

Svarbu dėl saugumo. Nepurkšk jokių skysčių į groteles. Nekišk dulkių siurblio antgalių „į vidų per jėgą“ ir netrauk dulkių iš vidaus per tarpus. Ir neardyk kompiuterio, jei neturi patirties, nes lengva nulaužti plastikus, pažeisti kabelius ar prispausti kažką ne taip.

Mano praktinis sprendimas toks: jei po šitų žingsnių temperatūros vis tiek artėja prie 90 °C arba kompiuteris išsijungia, čia jau ne „tiesiog vasara“. Tada greičiausiai reikia aušinimo sistemos valymo ir šilumos perdavimo sluoksnio atnaujinimo, nes programiškai to nepataisysi.

Kada jau verta daryti valymą ir termopastos keitimą

Paprasti kriterijai, pagal kuriuos greitai suprasi, ar namų veiksmai jau nebeužteks

Jei kompiuteris senesnis, niekada nevalytas, o temperatūra aukšta, tikimybė labai didelė, kad kaltos dulkės ir susilpnėjęs šilumos perdavimas. Čia tas atvejis, kai programos ar nustatymai stebuklo nepadarys. Tiesiog fiziškai nebelieka kur išeiti karščiui.

Delsti neverta, jei CPU temperatūra pasiekia ar viršija ~90 °C. Ypač jei kompiuteris pradeda lėtėti, numeta greitį arba išsijunginėja. Išsijungimas dažniausiai yra apsauga nuo perkaitimo, ir tai jau signalas, kad sistema dirba ant ribos.

Dar vienas aiškus ženklas: ventiliatoriai ūžia beveik nuolat, o temperatūra nemažėja net tada, kai pakeiti kompiuterio vietą ir uždarai nereikalingas programas. Jei po tų paprastų žingsnių niekas nesikeičia, greičiausiai problema fizinė. Dažniausiai tai būna užsikimšusios aušinimo grotelės, dulkės viduje ir senas šilumos sluoksnis tarp detalės ir radiatoriaus.

Ką aš vadinu „valymas ir termopastos keitimas“? Tai daroma kartu. Įeina pilnas aušinimo sistemos išvalymas (ventiliatorius, radiatorius, oro kanalai), ir termopastos pakeitimas. Termopasta yra kaip plonas šilumos „tarpelis“ tarp procesoriaus ir radiatoriaus, kad karštis geriau persiduotų. Kai ji sena, sukietėjusi ar išdžiūvusi, temperatūra kyla net ir su veikiančiu ventiliatoriumi.

Mano praktinis sprendimas toks: jei kompiuteris 2-5 metų ar senesnis ir niekada nebuvo valytas, o dabar pradėjo kaisti, dažniausiai verta daryti valymą nelaukiant, kol pradės išsijunginėti. Pigiau ir ramiau, nei vytis problemą tada, kai jau trukdo darbui.

Kada ši paslauga netinka. Jei kompiuteris neįsijungia visai, rodo klaidas, jaučiasi degėsių kvapas, matosi „mirksintys“ vaizdo artefaktai, arba įtariate aparatinės dalies gedimą, čia jau reikalingas remontas ir diagnostika, o ne vien valymas. Valymas padeda, kai problema yra perkaitimas ir aušinimas, bet jis nepakeičia sugedusios detalės.

Kaip vyksta kompiuterio valymas Kaune ir kiek tai užtrunka (kad būtų aišku ko tikėtis)

Trumpai: kaip perduodi kompiuterį, kiek tai trunka, ką tiksliai padarau ir ką gauni po darbo

Dirbu su stacionariais ir nešiojamais kompiuteriais. Tikslas paprastas – kad karštis vėl turėtų kur išeiti, o kompiuteris nustotų dirbti ant ribos.

Perduoti kompiuterį gali trimis būdais. Galite atvežti patys į Aleksotą. Galiu atvykti į vietą, jei tai stacionarus kompiuteris. Arba galiu paimti ir grąžinti kompiuterį Kaune.

Svarbu: perdavimo būdas kainos nekeičia. Rinkitės taip, kaip patogiau pagal laiką ir logistiką.

Trukmė dažniausiai iki 3 valandų. Dažnai galima atsiimti tą pačią dieną. Jei modelis sudėtingesnis arba labai užterštas, gali užtrukti ilgiau, bet apie tai pasakau iš anksto.

Pats darbas yra aušinimo sistemos valymas ir termopastos keitimas. Termopasta – tai plonas šilumos „tarpelis“ tarp procesoriaus ir radiatoriaus, kad karštis geriau persiduotų. Kai ji sena, temperatūra kyla net tada, kai ventiliatorius sukasi.

Po valymo pateikiu nuotraukas arba trumpą video prieš ir po. Man pačiam tai yra paprasčiausias skaidrumo testas. Jūs irgi matote, kad buvo ką valyti, o ne tik „prasuktas oras“.

Maža praktinė pastaba: jei kompiuterį reikia paimti iš jūsų, sudėkite tik tai, ko reikia. Nešiojamam – patį kompiuterį ir kroviklį. Stacionariam – patį dėžės korpusą, be monitoriaus ir laidų, jei tik neaptarėm kitaip.

Ribos ir sąžiningumas. Aš nedarau kompiuterių remonto, gedimų taisymo, programų diegimo ir duomenų atstatymo. Jei kompiuteris neįsijungia, rodo aiškias klaidas ar yra aparatinės dalies gedimo požymių, valymas gali nepadėti – tada jau reikalinga diagnostika ir remontas kitur.

Jei jūsų bėda yra kaitimas, ūžimas, lėtėjimas ar išsijungimai nuo temperatūros, valymas su termopastos keitimu dažniausiai yra tas praktiškas žingsnis, nuo kurio verta pradėti. Bent jau aiškiai žinosite, kad aušinimas tvarkingas.

Trumpi pavyzdžiai iš praktikos: ką dažniausiai randu viduje

Keli dažni scenarijai, be dramatizavimo, kad galėtum greitai atpažinti savo situaciją

1) Nešiojamas kompiuteris pradėjo ūžti ir lėtėti. Dažniausias vaizdas viduje – dulkių „kilimas“ ant radiatoriaus, ten kur turėtų laisvai praeiti oras. Iš išorės kartais atrodo, kad viskas tvarkoje, bet viduje oro kelias tiesiog užsikimšęs. Po valymo temperatūra krenta, o ventiliatorius rečiau „užsisuka“ ir nebeūžia nuolat.

Praktinis patarimas: jei nešiojamas garsiai dirba net tada, kai tiesiog naršai ar rašai laiškus, aš jau laikyčiau tai ženklu, kad aušinimas dirba ant ribos. Čia verta reaguoti anksčiau, ne tada, kai pradeda išsijunginėti.

2) Stacionarus kompiuteris stovi ant kilimo. Temperatūros šokinėja, o ventiliatoriai tai įsijungia garsiai, tai nurimsta. Pakėlus kompiuterį nuo grindų ir sutvarkius oro įsiurbimą (kad apačioje ar priekyje nebūtų užspausta), pagerėjimas dažnai pasijunta iškart. Bet vien vietos pakeitimo dažnai neužtenka – jei jis ilgai stovėjo ant kilimo, viduje paprastai vis tiek randu susikaupusias dulkes ir reikia pilno valymo.

Mažas sprendimas iš gyvenimo: jei negalite perstatyti, bent jau padėkite stacionarų ant kieto pagrindo. Kartais to pakanka, kad laikinai grįžtų normalus oro srautas, kol susiplanuosite valymą.

3) Labai aukšta temperatūra net po dulkių nuvalymo iš kompiuterio. Žmogus dažnai sako: „išpūčiau dulkes, o vis tiek kaista“. Tada dažnai randu sukietėjusią termopastą. Termopasta – tai plonas sluoksnis tarp procesoriaus ir radiatoriaus, kuris padeda šilumai pereiti į metalą. Kai ji sukietėjusi, šiluma blogai „perduodama“, todėl temperatūra lieka aukšta net ir su švariais ventiliatoriais. Pakeitus termopastą situacija paprastai stabilizuojasi.

Ir sąžininga pastaba. Kartais valymo metu pamatau, kad problema ne vien dulkės: ventiliatorius cypia, sunkiai sukasi arba išvis nesisuka. Tokiu atveju pasakau tiesiai – čia jau gali būti remonto tema, nes vien valymas tokio gedimo neišspręs.

Dažnai iškylantys klausimai

Paprastas orientyras toks: jei procesorius apkrovos metu (žaidžiant, renderinant, kai „sunkiai dirba“) laikosi iki maždaug 80 °C, dažnai tai dar normali zona. Jei reguliariai matai virš 90 °C, tai jau blogai ir verta reaguoti, nes kompiuteris pradeda „gesinti“ greitį, gali strigti ar net išsijungti.

Labai svarbu kontekstas ir simptomai. Jei temperatūra pakyla tik trumpam, kai paleidi sunkesnę programą, o po to nusiramina, tai viena situacija. Jei karšta beveik visada, ventiliatoriai ūžia nuolat net naršant, arba kompiuteris lėtėja ir persikrauna, tai jau nebe „normalu“ ir dažniausiai rodo, kad aušinimas nespėja.

Dažniausiai „nieko nedarau“ reiškia, kad kažkas dirba fone: atsinaujinimai, naršyklės skirtukai, antivirusas, sinchronizavimas. Bet jei ventiliatorius ūžia nuolat net ramiai sėdint darbalaukyje, labai dažna priežastis yra dulkės aušinimo viduje arba uždengtos oro angos (nešiojamas ant lovos, stacionarus priglaustas prie sienos ar ant kilimo).

Greitai pasitikrink: 1) atidaryk Užduočių tvarkytuvę ir pažiūrėk, ar Procesorius ar Diskas nuolat laikosi aukštai, uždaryk tai, kas ryja resursus. 2) pažiūrėk, ar oro angos šonuose ir apačioje neuždengtos, pastatyk kompiuterį ant kieto paviršiaus ir atitrauk nuo sienos 10-20 cm. 3) prisiglausk prie išpūtimo grotelių: jei pučia silpnai, bet ventiliatorius garsus, dažnai reiškia, kad oro kelias užsikimšęs ir jau reikia valymo.

Dažnai neužtenka. Iš išorės tu matai groteles, bet dulkės labiausiai prisikaupia viduje ant radiatoriaus, ten kur oras turi praeiti. Susidaro toks „kamštis“, ir prapūtimas per šonus jo tiesiog nepasiekia.

Išorinis prapūtimas kartais padeda trumpam, jei dulkės dar nesusispaudusios. Bet jei ventiliatorius ūžia nuolat, kompiuteris kaista net nuo paprastų darbų ar išsijunginėja, dažniausiai reikia pilno valymo su išardymu ir termopastos keitimu.

Termopasta – tai plonas „tarpinis sluoksnis“ tarp procesoriaus ir radiatoriaus, kad šiluma gerai pereitų į metalą. Galvok kaip apie šilumos laidininką: be jo kontaktas būna prastesnis, o procesorius greičiau įkaista. Laikui bėgant termopasta sukietėja ir pradeda blogiau atlikti savo darbą.

Keisti verta, jei kompiuteris senas ir niekada nebuvo tvarkytas, jei temperatūros dažnai lipa link 90 °C, arba jei po dulkių valymo jis vis tiek kaista ir ventiliatoriai ūžia beveik nuolat. Paprastas požymis iš praktikos: dulkes jau „sutvarkei“, o elgesys nepasikeitė. Tada problema dažnai būna ne ore, o šilumos perdavime viduje.

Paprastai aušinimo sistemos valymas su termopastos keitimu užtrunka iki 3 valandų. Dažnai kompiuterį galite atsiimti tą pačią dieną.

Tikslus laikas priklauso nuo kompiuterio modelio (nešiojami dažnai užima ilgiau) ir nuo to, kiek darbų tuo metu yra eilėje. Jei skubate, geriausia parašyti ar paskambinti ir pasakysiu realų laiką pagal jūsų atvejį.

Taip, Kaune galiu atvykti į vietą, kai reikia valyti stacionarų kompiuterį. Jei patogiau, jūs galite atvežti patys į Aleksotą, arba galiu paimti ir grąžinti kompiuterį Kaune.

Svarbu: perdavimo būdas kainos nekeičia. Pasirenkate tai, kas jums patogiausia pagal laiką ir vietą.

Dažnai padės, jei kompiuteris išsijungia nuo perkaitimo. Tipiškas požymis – prieš išsijungiant pradeda stipriai ūžti ventiliatoriai, kompiuteris lėtėja, o vėliau staiga išsijungia, ypač žaidžiant, dirbant su daug langų ar kai kambaryje karšta. Jei po kelių minučių atvėsęs vėl įsijungia ir kuriam laikui veikia, tai labai panašu į temperatūros problemą, kurią dažniausiai sutvarko valymas su termopastos keitimu.

Jei išsijungia ir visiškai šaltas, išsijungia atsitiktinai net nieko nedarant, arba visai nebeįsijungia, valymas gali nepadėti. Tokiais atvejais dažniau būna maitinimo ar kitas aparatinis gedimas ir jau reikia remonto bei diagnostikos. Paprastas testas namuose – pasižiūrėk, ar išsijungimai kartojasi tik esant apkrovai ir ar korpusas prie oro išpūtimo būna karštas, bet tiksliai atskirti galima tik pagal požymius ir patikrą.

Valymas netinka, jei kompiuteris neįsijungia, rodo aiškias klaidas (pvz., mėlynas ekranas, vaizdo „artefaktai“), jaučiasi degėsių kvapas, arba yra fizinių gedimo požymių. Tokiais atvejais kaitimas dažnai nėra pagrindinė problema, ir vien valymas jos neišspręs.

Taip pat, jei ventiliatorius cypia, sunkiai sukasi arba išvis nesisuka, čia jau labiau remonto tema. Valymas gali šiek tiek pagerinti situaciją trumpam, bet sugedusios detalės jis „neišgydys“.

Pastebėjimai iš praktikos

Iš praktikos matau tą patį vėl ir vėl: dažniausias vaizdas yra nuolat ūžiantis ventiliatorius ir karštas oro pūtimas, net kai jūs tik naršote. Dažnai žmonės galvoja, kad taip turi būti, nes kompiuteris „tiesiog senas“. Paprastas patikrinimas, kurį pats darau pirmiausia – pažiūriu, ar per išpūtimo groteles oras išeina laisvai, ar jis tarsi „užsikimšęs“.

Rami taisyklė tokia: jei kompiuteris kaista tik tada, kai dirbate sunkiau, o paskui greitai nurimsta, dažniausiai tai normalu. Bet jei jis karštas ir triukšmingas beveik visada, arba pradeda lėtėti ir išsijunginėti, čia jau ne „charakteris“, o aiškus ženklas, kad kažkas negerai su aušinimu. Tada verta ne spėlioti, o spręsti priežastį, nes perkaitimas ilgainiui tik blogėja.

Panašūs straipsniai

Peržiūrėkite kitus mūsų ekspertų sukurtus straipsnius apie svetainių kūrimą. Galbūt rasite Jums įdomias temas.