Kodėl kompiuteris pradėjo lėtėti – galimos priežastys
Kompiuteris dažniausiai pradeda lėtėti dėl dviejų grupių priežasčių – nuo karščio (perkaitimo) arba visai ne dėl karščio. Paprasčiausias testas: jei po perkrovimo ar ryte viskas dar normalu, bet po 15-30 minučių darbo pradeda strigti, tuo metu ventiliatoriai ūžia garsiau ir korpusas šiltas, labai tikėtina, kad kompiuteris tiesiog „pristabdo“, kad neperkaistų. Jei jis lėtas iš karto nuo pat įjungimo, dažniau kaltas užsipildęs diskas, per daug programų fone, virusai, lėtas senas HDD vietoj SSD arba per mažai RAM. Toliau trumpai parodysiu, kaip šiuos variantus atskirti, ką gali pasitikrinti pats, ir kada valymas su termopastos keitimu padeda, o kada jis, sąžiningai, nieko nepakeis.
Greitas atsakymas: ar tai normalu, ar jau problema
Per 30 sekundžių pasitikrink pagal laiką, triukšmą ir karštį
Dažniausiai čia yra du scenarijai. Pirmas – kompiuteris pradeda lėtėti tik po kurio laiko. Antras – jis lėtas jau nuo pat įjungimo. Nuo to ir verta pradėti.
Jei lėtėja tik po 15-30 minučių, tai dažnai panašu į perkaitimą. Ryškūs ženklai: ventiliatorius staiga pradeda ūžti, korpusas (ar apačia nešiojamo) pastebimai įkaista, o pats darbas ima strigti bangomis. Kartais net būna, kad kompiuteris išsijungia, ypač žaidžiant, per „Zoom“ ar kai atidaryta daug langų.
Čia esmė paprasta: kompiuteris turi apsaugą. Kai jam per karšta, jis pats sulėtina darbą, kad nesugestų. Tai normalu kaip apsauga, bet nenormalu, jei taip kartojasi, nes tada tu realiai dirbi su „pristabdytu“ kompiuteriu.
Jei lėtas nuo pat įjungimo, dažniau kaltas ne karštis. Dažnas vaizdas: kompiuteris vos užsikrauna, naršyklė atsidaro lėtai, viskas „tempiasi“, net kai ventiliatorius beveik negirdimas ir korpusas nėra karštas. Tokiu atveju kompiuterio valymas gali ir nieko nepakeisti, reikia žiūrėti diską, programas fone, virusus ar atminties trūkumą.
Dar viena svarbi išimtis. Kartais sulėtėjimas būna laikinas, pavyzdžiui, kai kompiuteris daro atnaujinimus arba pirmą kartą po jų „susitvarko“. Bet jei tas pats kartojasi kelias dienas iš eilės, ypač su triukšmu ir karščiu, jau verta ieškoti konkrečios priežasties.
Mano praktinis sprendimas toks: jei lėtėjimą lydi karštis, triukšmas ir staigūs „užstrigimai“, pirmiausia žiūrėčiau į aušinimą. Jei kompiuteris tiesiog lėtas visada, pradėčiau nuo tvarkos sistemoje ir disko būklės, o ne nuo ardymo.
1 priežasčių grupė: perkaitimas ir kodėl kompiuteris pats sulėtina
Kai viduje darosi per karšta, jis tyčia „numeta tempą“, kad neperdegtų
Jei kompiuteris kaista, jis ne visada „genda“. Dažnai jis tiesiog pats save saugo. Kai viduje per karšta, kompiuteris automatiškai sumažina greitį, kad nesugestų.
Techniškai tai vadinama „thermal throttling“. Bet tau nereikia šio žodžio įsiminti. Paprasta mintis tokia: geriau dirbti lėčiau, negu sudegti.
Analogija iš kasdienybės: telefonas karštą dieną, saulėje, gali pradėti strigti ir greičiau sekti baterija. Ne todėl, kad jis staiga paseno. O todėl, kad jam per karšta ir jis riboja save.
Su kompiuteriu tas pats. Aušinimas nespėja išnešti šilumos, ventiliatoriai įsisuka, o greitis krenta. Aparatūrai tai gerai, nes ji išgyvena. Tau tai blogai, nes darbas pradeda „vilktis“, o žaidimuose atsiranda trūkčiojimas ir kadrų kritimai.
Iš praktikos dažniausias scenarijus toks: pirmas pusvalandis dar normalus, o paskui prasideda bangos. Atidarai naršyklę ar „Excel“ ir staiga viskas kaip per klampynę. Tuo pačiu metu girdi aiškiai, kad ventiliatorius dirba stipriau nei įprastai.
Ką gali padaryti be jokių programų: uždėk ranką ant korpuso (ar nešiojamo apačios) ir paklausyk garso. Jei lėtėjimas ateina kartu su karščiu ir triukšmu, labai tikėtina, kad čia būtent tas „saugos režimas“. Jei kompiuteris lėtas, bet vėsus ir tylus, priežastis greičiausiai kita.
Mažas sprendimas iš patirties: jei lėtėjimas kartojasi, aš nelaukčiau mėnesį. Perkaitimas linkęs blogėti, nes dulkės kaupiasi, o šilumos perdavimas su laiku prastėja. Tokiu atveju išvalymas ir termopastos keitimas dažnai grąžina normalų greitį, nes kompiuteriui nebereikia savęs „pristabdyti“.
Kaip atpažinti, kad lėtėjimas dėl karščio (paprastas testas namuose)
Patikrinimas be jokių programų diegimo, tik stebint laiką, garsą ir šilumą
Jei įtariate perkaitimą, paprasčiausias testas yra labai žemiškas. Stebėkite, kaip kompiuteris elgiasi iškart po perkrovimo ir po 15-30 minučių darbo.
Testas nr. 1: ryte arba ką tik perkrovus kompiuteris greitas, o po 15-30 min pradeda lėtėti. Tai vienas dažniausių ženklų, kad viduje kyla temperatūra ir kompiuteris pradeda pats save riboti.
Testas nr. 2: lėtėja labiau, kai kambaryje karšta arba kai duodi didesnę apkrovą. Pavyzdžiai iš gyvenimo: naršyklė su daug kortelių, vaizdo skambučiai, ilgesnis „YouTube“ žiūrėjimas, žaidimai.
Labai svarbu žiūrėti, kas vyksta tuo pačiu metu. Jei ventiliatoriai ūžia, korpusas karštas (ne tiesiog šiltas), o kartais kompiuteris net išsijungia arba persikrauna, aš tai laikyčiau nebe „normalu“. Čia jau panašu į aušinimo problemą, o ne šiaip seną kompiuterį.
Kur testas gali suklaidinti: kai kompiuteris tuo metu daro atnaujinimus arba kai antivirusas leidžia pilną skenavimą. Tada jis irgi gali kurį laiką būti lėtas, net jei neperkaista. Bet dažniausiai tai praeina ir nesikartoja kasdien tuo pačiu būdu.
Mano praktinis patarimas paprastas: jei lėtėjimas ateina bangomis ir sutampa su karščiu bei triukšmu, dažniausiai verta pradėti nuo aušinimo tvarkymo. Jei lėtas visada ir kartu tylus bei vėsus, tada greičiausiai reikia ieškoti kitos priežasties, ne valymo.
Kas sukelia perkaitimą praktikoje: dulkės ir išdžiūvusi termopasta
Dažniausiai problema ne paslaptinga – tiesiog orui nebelieka kelio, o šiluma blogiau persiduoda į aušintuvą
Jei kompiuteris kaista ir tuo pačiu garsiai ūžia, dažniausios priežastys būna dvi. Dulkės aušinime ir išdžiūvusi termopasta. Abi jos kaupiasi tyliai, o po to staiga pradedi jausti pasekmes.
Dulkės užkemša aušinimą. Oras nebeprateka per radiatorių, ventiliatorius sukasi vis greičiau, bet šilumos išnešti nebespėja. Temperatūra kyla, o kompiuteris pradeda save riboti.
Termopasta yra plonas šilumą perduodantis sluoksnis tarp procesoriaus ir aušintuvo. Kai ji išdžiūsta arba praranda „kontaktą“, šiluma prasčiau pereina į aušinimo dalį. Tada net ir gana švarus kompiuteris gali kaisti labiau, nei turėtų.
Ką aš vadinu „valymu“ šioje situacijoje: pilnas aušinimo sistemos išvalymas ir termopastos keitimas kartu. Ne tik prapūtimas iš išorės. Išorinė „dulkių vonia“ kartais padeda trumpam, bet dažnai palieka kamštį ten, kur jo labiausiai nereikia – radiatoriaus viduje.
Tipinis atvejis iš praktikos: žmogus sako, kad įjungus viskas dar normalu, bet po kokių 20 minučių prasideda. Ventiliatorius ima ūžti, naršyklė stringa, „Excel“ vėluoja, o žaidime krenta vaizdas. Dažniausiai atidarai – o ten dulkių sluoksnis ant radiatoriaus ir termopasta jau seniai nebe tokia, kokia turėtų būti.
Mažas mano sprendimo kriterijus: jei lėtėjimas eina kartu su triukšmu ir karščiu, aš pradėčiau nuo aušinimo. Tai logiškiausias ir dažniausiai greičiausias kelias. Jei kompiuteris lėtas, bet tylus ir vėsus, valymas gali ir nepakeisti nieko – tada ieškočiau kitų priežasčių.
2 priežasčių grupė: kompiuteris lėtas visada (ir čia valymas dažnai nepadeda)
Jei lėtumas jaučiasi iškart po įjungimo ir nesikeičia nei po valandos, nei vakare, dažniau kalta ne temperatūra, o „apkrauta“ sistema ar per silpnos dalys.
Čia klasikinė situacija: kompiuteris tylus, nekarštas, bet vis tiek viskas velkasi. Lėtai atsidaro naršyklė, ilgai kraunasi failai, užstringa net paprastos užduotys. Tokiu atveju aušinimo valymas gali nieko nepakeisti, nes problema ne ten.
Per pilnas diskas (mažai laisvos vietos). Kai diske beveik nelieka laisvos vietos, kompiuteriui sunkiau „kvėpuoti“: lėčiau veikia, ilgiau kraunasi. Paprastas patikrinimas: atsidaryk disko vietą ir pažiūrėk, ar likę bent keliolika gigabaitų laisvos vietos. Jei matai, kad beveik viskas raudona arba „prigrūsta“, pradėčiau nuo tvarkos ir nereikalingų failų išmetimo.
Per daug programų fone (ypač įsijungiant). Dažnas požymis: ką tik įjungus kompiuterį, jis 5-15 minučių „mąsto“, nors tu nieko rimto nedarai. Taip būna, kai kartu su sistema startuoja per daug programų ir jos suvalgo resursus. Praktinis kriterijus: jei po įjungimo ventiliatorius nebūtinai ūžia, bet kompiuteris vis tiek stringa, labai tikėtina, kad kaltas fonas, o ne karštis.
Virusai ar nepageidaujamos programos. Ne visada tai „virusas“ klasikine prasme. Dažnai būna tiesiog prikibę įrankiai, reklamų priedai, keisti plėtiniai naršyklėje. Požymiai paprasti: atsiranda reklamos ten, kur anksčiau jų nebuvo, naršyklė atsidaro su ne tuo puslapiu, kompiuteris be aiškios priežasties apkrautas ir lėtas visą laiką.
Senas lėtas HDD vietoj SSD. Jei kompiuteryje yra senas diskas (HDD), jis pats iš savęs lėtesnis. Greitesnis diskas (SSD) duoda didžiausią „kasdienį“ skirtumą: greičiau įsijungia, greičiau atsidaro programos, mažiau laukimo. Iš praktikos: žmonės dažnai galvoja, kad čia „procesorius pavargo“, bet realiai tiesiog diskas per lėtas šių dienų programoms.
Per mažai RAM (darbinis stalas). RAM galima įsivaizduoti kaip darbinį stalą. Kai stalas didelis, patogu pasidėti daugiau daiktų ir greitai juos pasiekti. Kai stalas mažas, tenka viską krauti į stalčius ir vėl traukti, todėl viskas vyksta lėčiau. Požymis: atsidarai kelias naršyklės korteles, dokumentą, gal dar vaizdo skambutį, ir kompiuteris iškart pradeda strigti.
Mano mažas sprendimo kriterijus toks: jei kompiuteris lėtas visada, bet nėra aiškaus karščio ir triukšmo, aš nepulčiau nuo valymo. Pirmiau verta susiaurinti, kuri iš šitų priežasčių labiausiai tinka tavo situacijai. O jei lėtumą vis dėlto lydi karštis, ūžimas ir jis atsiranda po 15-30 minučių darbo, tada grįžtam prie aušinimo ir valymas su termopastos keitimu dažniausiai yra logiškas pirmas žingsnis.
GREITAS ATSKYRIMAS PAGAL SIMPTOMUS
Žmogus jaučia, kad kompiuteris lėtėja. Bet neaišku, kodėl. Čia greitas atskyrimas pagal tai, ką matai, girdi ir jauti. Pasižiūrėk, kuris variantas labiausiai tinka.
Praktinis kriterijus
Jei lėtėjimas atsiranda po kurio laiko ir kartu kyla triukšmas bei karštis, valymas dažnai būna taiklus pirmas žingsnis. Jei lėta iškart po įjungimo ir ventiliatorių beveik negirdėti, valymas dažniausiai nėra prioritetas.
Svarbi pastaba
Jei kompiuteris neįsijungia, rodo klaidas, arba persikrauna bet kaip, vien valymas gali nepadėti. Tokiais atvejais labiau panašu į gedimą. Tada reikia diagnostikos.
| Jei matai taip | Tada labiau tikėtina | Ką daryti dabar |
|---|---|---|
| Kompiuteris pradžioje normalus, bet po 15-30 min pradeda lėtėti. Tuo metu ventiliatoriai garsiai ūžia. Korpusas ar apačia karšta. | Perkaitimas. Kompiuteris pats sulėtina darbą, kad neperkaistų. | Išjunk ir leisk atvėsti. Patikrink, ar oro angos neuždengtos. Jei kartojasi, dažniausiai padeda aušinimo sistemos valymas ir termopastos keitimas. |
| Lėtas nuo pat įjungimo. Triukšmo beveik nėra. Kompiuteris neatrodo karštas. | Kita priežastis, ne temperatūra. Dažniausiai pilnas diskas, per daug programų fone, per mažai RAM, arba senas lėtas HDD. | Patikrink, ar diske yra laisvos vietos. Peržiūrėk, kas paleidžiama kartu su sistema. Jei kompiuteris su senu HDD, verta pagalvoti apie SSD. |
| Išsijungia arba persikrauna, kai duodi apkrovą (žaidimas, vaizdo skambutis, eksportas, daug naršyklės kortelių). | Gali būti perkaitimas. Bet gali būti ir gedimas (pavyzdžiui, maitinimo, baterijos ar kitos detalės). Iš vien simptomų 100% pasakyti ne visada išeina. | Jei prieš išsijungimą dažnai būna karšta ir garsiai ūžia, pradėk nuo valymo. Jei išsijungia staiga ir be karščio požymių, labiau reikia diagnostikos, ne valymo. |
| Kartais lėtas, kartais normalus. Vieną dieną ūžia, kitą tyli. Diskas beveik pilnas. | Keli dalykai gali būti kartu. Pavyzdžiui, ir dulkės, ir pilnas diskas. | Spręsk nuo akivaizdžiausio. Jei yra karštis ir triukšmas, tvarkyk aušinimą. Lygiagrečiai atlaisvink vietos diske, nes tai greitas ir nemokamas žingsnis. |
Ką galite padaryti patys per 10 minučių (be ardymo)
Keli greiti ir saugūs veiksmai padės suprasti, ar lėtėjimas labiau nuo karščio, ar nuo „apkrautos“ sistemos.
Pirmas žingsnis paprastas. Perkrauk kompiuterį ir sąmoningai stebėk, kada prasideda lėtėjimas. Jei po perkrovimo 10-20 minučių viskas skraido, o tada po truputį „užsilenkia“ ir tuo metu ventiliatorius ūžia garsiau, labai panašu į perkaitimą.
Jei lėta jau iškart po įjungimo, čia dažniau būna kita priežastis. Pavyzdžiui, pilnas diskas, per daug programų fone, per mažai atminties, arba senas lėtas diskas. Vien perkrovimas tada mažai ką pakeis.
Antras greitas testas – uždaryk nereikalingas naršyklės korteles ir programas. Palik tik tai, ko tikrai reikia dabar. Tada palygink: ar kompiuteris tapo akivaizdžiai greitesnis, ar skirtumo beveik nėra.
Jei pagreitėjo, vadinasi dalis bėdos yra apkrova. Bet čia svarbi pastaba. Jei ventiliatoriai nuolat ūžia ir kompiuteris karštas, vien „uždaryti programas“ šaknies nepašalins. Tu tik sumažinsi apkrovą, bet aušinimo problema liks.
Trečias dalykas – patikrink, ar diske yra laisvos vietos. Principas paprastas: jei vietos beveik nelikę, kompiuteris dažnai pradeda strigti ir ilgiau „galvoti“. Man praktiškai ramu, kai lieka bent keliolika gigabaitų laisvos vietos, o jei lieka 1-2 GB, tai jau reali lėtėjimo priežastis.
Dar vienas greitas, bet dažnai pamirštamas dalykas – kur stovi kompiuteris. Nešiojamas ant antklodės ar sofos ima kaisti greičiau, nes užsidengia oro angos. Pastatyk ant kieto paviršiaus ir pažiūrėk, ar per 15-30 minučių situacija pasikeičia.
Ko aš nerekomenduoju daryti per šitas 10 minučių – ardyti nešiojamą kompiuterį. Taip pat nepasikliauk „papūskime suspaustu oru į vidų“ kaip universalia išeitimi. Kartais tai trumpam padeda, bet dažnai dulkes tik įstumia giliau, o blogiausiu atveju galima ir kažką pažeisti.
Jei po šitų trijų patikrinimų matai aiškų scenarijų „po kiek laiko lėtėja + karšta + ūžia“, aš jau laikyčiau tai nenormaliu elgesiu kasdieniam darbui. Tokiu atveju logiška sekančiu žingsniu laikyti aušinimo sistemos valymą ir termopastos pakeitimą. O jei lėta visada ir karščio požymių nėra, tada priežasties greičiausiai reikia ieškoti ne valyme.
Kada valymas tikrai tinka, o kada jis netinka
Čia esmė paprasta: valymas sprendžia karštį ir oro cirkuliaciją, bet jis neištaiso visų lėtėjimo priežasčių
Jei kompiuteris lėtėja, labai norisi vieno aiškaus atsakymo. Bet realybėje būna dvi skirtingos kryptys: arba jam per karšta, arba problema visai ne aušinime. Valymas padeda tik pirmai krypčiai.
Valymas ir termopastos keitimas dažniausiai tinka, kai matai tokį scenarijų: iš pradžių kompiuteris dar normalus, o po 15-30 minučių pradeda strigti, garsiai ūžti ir kaisti. Kartais tuo metu užsidaro programos, o blogesniais atvejais kompiuteris net išsijungia. Man tai yra klasikinis ženklas, kad sistema „ginasi“ nuo karščio, o ne „tingi“ be priežasties.
Praktiškai tai dažnai atrodo taip: atsidarai naršyklę, viskas gerai. Paskui po kiek laiko net paprastas puslapis kraunasi lėtai, ventiliatorius pradeda kaukti, o korpusas prie oro grotelių tampa nemaloniai karštas. Tokiais atvejais valymas paprastai yra taiklus pirmas žingsnis.
Valymas netinka, jei kompiuteris neįsijungia arba yra akivaizdus aparatūros gedimas. Pavyzdžiui, jei viskas mirksi, pypsi, rodo klaidas, dingsta vaizdas, arba išvis nereaguoja į įjungimą. Čia jau labiau kvepia remontu, o ne dulkėmis.
Taip pat valymas netinka, kai problema yra grynai programinė. Virusai, „prisikimšusi“ sistema, keistos reklamos naršyklėje, nuolat iššokantys langai, paskyrų nulaužimai, programų diegimai ar sistemos tvarkymas – to aš neteikiu. Valymas tokiais atvejais tik padarys kompiuterį švaresnį viduje, bet lėtėjimo priežastis liks.
Mano mažas sprendimo kriterijus, jei abejoji: jei kartu yra karštis ir triukšmas, valymas turi logikos. Jei lėta visada, o ventiliatoriai beveik negirdimi ir kompiuteris nekarštas, aš pirmiau ieškočiau kitos priežasties. Taip sutaupysi laiko ir pinigų.
Kaip vyksta aušinimo valymas Kaune ir kiek tai užtrunka
Trumpai apie procesą, kiek laiko realiai užima ir kaip perduoti kompiuterį taip, kad būtų aišku kas padaryta
Jei įtari, kad lėtėjimas susijęs su karščiu, dažniausiai užtenka vieno dalyko – pilno aušinimo sistemos valymo ir termopastos keitimo kartu. Aš šitų dviejų darbų neskiriu, nes vien dulkes išpūsti dažnai reiškia palikti pusę problemos.
Paprastai procesas atrodo taip: kompiuteris išardomas tiek, kiek reikia prieiti prie aušinimo. Išvalomos dulkės nuo radiatoriaus ir ventiliatoriaus, sutvarkomas oro kelias. Tada keičiama termopasta – tai šilumą perduodanti medžiaga tarp procesoriaus ir aušinimo, kad šiluma išeitų normaliai.
Laikas. Dažniausiai tai užtrunka iki 3 valandų. Dažnai kompiuterį galima atsiimti tą pačią dieną, jei tik nereikia laukti eilėje.
Perdavimo būdai yra trys. Galite atvežti patys į Aleksotą. Jei tai stacionarus kompiuteris, galiu atvykti į vietą. Taip pat galimas paėmimas ir grąžinimas Kaune.
Svarbu: perdavimo būdas kainos nekeičia. Rinkitės taip, kaip jums patogiausia pagal laiką ir logistiką.
Po valymo aš pateikiu nuotraukas arba trumpą video prieš ir po. Čia ne dėl grožio. Tiesiog kai žmogus nemato kompiuterio vidaus, jam natūraliai kyla klausimas ar tikrai buvo ką valyti ir ar tikrai kažkas pasikeitė.
Mažas mano patarimas prieš perduodant: jei kompiuteris dar įsijungia, nufotografuok kaip jis stovi, kokie laidai prijungti, ypač jei tai stacionarus. Taip greičiau grįžti į darbą ir mažiau šansų, kad namie reikės spėlioti kur kas jungiasi.
Trumpi pavyzdžiai iš praktikos: ką žmonės dažniausiai supainioja
Čia trys realūs scenarijai, pagal kuriuos dažniausiai greitai matosi ar kaltas karštis, ar visai kita bėda.
1) Nešiojamas lėtėja tik po vaizdo skambučių, ventiliatorius ūžia. Dažnas variantas: ryte įsijungia normaliai, bet po 20-40 minučių „Zoom“ ar „Teams“ pradeda strigti, garsas vėluoja, naršyklė sunkiai reaguoja. Tuo metu ventiliatorius dirba garsiau nei įprastai, o apačia ar šonas prie grotelių jaučiasi karštas.
Tokiais atvejais laptopo valymas su termopastos keitimu dažnai būna taiklus pirmas žingsnis. Ne todėl, kad „stebuklas“, o todėl, kad vaizdo skambučiai apkrauna kompiuterį ilgiau, ir jei aušinimas užsikimšęs dulkėmis, jis tiesiog nebespėja išnešti šilumos. Aš paprastai sakau taip: jei lėtėja būtent „po kurio laiko“ ir kartu atsiranda triukšmas, pirmiausia žiūrėčiau į aušinimą.
2) Stacionarus lėtas nuo pat starto, triukšmo mažai. Kitas dažnas supainiojimas: žmogus galvoja „reikia valyti“, bet kompiuteris jau nuo įjungimo kraunasi ilgai, programos atsidaro lėtai, o ventiliatoriai beveik negirdimi. Temperatūros pojūčio nėra, tiesiog viskas „tąsu“ visą laiką.
Čia dažniau kaltas ne karštis. Dažnos priežastys: pilnas diskas, lėtas senas HDD (ne SSD), per daug programų pasileidžia su sistema, kartais ir virusai. Mano praktinis patarimas: jei kompiuteris lėtas jau prisijungimo lange ir pirmas 5 minutes nieko sunkaus nedarai, valymas gali ir nepadėti, verta pirmiau pasižiūrėti į diską ir fonines programas.
3) Kompiuteris staiga išsijungia. Čia žmonės dažnai spėlioja: „gal Windows“, „gal dulkės“, „gal rozetė“. Staigus išsijungimas kartais tikrai būna nuo karščio, ypač jei prieš tai ventiliatoriai sukyla ir korpusas labai įkaista. Bet kartais tai jau kitas lygis.
Riba paprasta: jei kompiuteris išsijungia net ir būdamas šaltas, išsijungia „bet kada“ be jokio triukšmo ir karščio, arba po išsijungimo ilgai neįsijungia, aš valymo vieno kaip sprendimo nesiūlyčiau. Tokiais atvejais labiau tikėtinas gedimas, kuriam reikia remonto, o ne dulkių valymo. Valymas gali būti tik dalis kelio, bet ne atsakymas į viską.
Jei norite greito savęs patikrinimo: užfiksuokite, kada tiksliai lėtėja ar išsijungia. Po 15-30 minučių darbo ir kartu triukšmas? Labiau panašu į karštį. Lėta nuo pat pradžių, be triukšmo? Greičiau kita priežastis.
Dažnai iškylantys klausimai
Pastebėjimai iš praktikos
Dažnai matau tą patį, ir tai kartojasi: kompiuteris ryte dar normalus, o po kiek laiko pradeda vilktis ir ūžti. Labai dažnas vaizdas. Paprastas patikrinimas namuose – perkraukite kompiuterį ir pažiūrėkite, ar pirmas 15-30 minučių jis vėl tampa greitesnis.
Jei kompiuteris lėtas nuo pat įjungimo ir taip būna visada, dažniausiai tai nėra „karščio“ problema. Tada verta ieškoti kitur: kas vyksta fone, kiek laisvos vietos diske, ar nėra virusų, ar ne per mažai atminties. O jei lėtėjimas prasideda tik įkaitus ir kartu girdite garsiai dirbančius ventiliatorius, situacija nėra normali ir greičiausiai susijusi su aušinimu.
Panašūs straipsniai
Peržiūrėkite kitus mūsų ekspertų sukurtus straipsnius apie svetainių kūrimą. Galbūt rasite Jums įdomias temas.