Kodėl nešiojamas kompiuteris labai karštas apačioje

Taip, šiek tiek šiltas nešiojamo kompiuterio dugnas dažnai yra normalu, nes karščiausios jo dalys – procesorius ir vaizdo plokštė – dažniausiai yra visai arti apačios. Jei apačia tiesiog šilta, kompiuteris dirba ramiai ir nejauti, kad jis kepina kojas, čia dar ne bėda.

Problema prasideda tada, kai jo jau nemalonu laikyti ant kelių, karštį jauti net per stalą, ventiliatorius nuolat garsiai ūžia, kompiuteris lėtėja arba pats išsijungia. Tokiu atveju aušinimas viduje greičiausiai nebesusitvarko, o nešiojamuose tai matau dažnai – ypač kai jie ilgai naudoti ant lovos, pledo ar minkšto paviršiaus.

Kodėl labiausiai kaista būtent apačia

Kur viduje susidaro daugiausia karščio ir kodėl jį pirmiausia pajauti per dugną

Daugelyje nešiojamų kompiuterių procesorius ir vaizdo plokštė yra sumontuoti arti apatinės korpuso dalies, todėl šiluma pirmiausia persiduoda būtent ten, kur liečiasi dugnas.

Plonas korpusas šilumą praleidžia greitai

Nešiojamas kompiuteris yra plonas ir kompaktiškas, todėl viduje nėra daug vietos šilumai išsisklaidyti. Dėl to dugnas įkaista greičiau, nei žmonės tikisi, net kai iš viršaus kompiuteris dar atrodo visai normalus.

Čia veikia labai paprastas principas – jei šilumos šaltinis yra arti paviršiaus, paviršius greitai sušyla. Tas pats kaip su puodu ant viryklės: labiausiai kaista ta vieta, kuri arčiausiai ugnies ar kaitlentės.

Ne visi modeliai viduje sudėti vienodai, bet praktikoje dažniausiai karštis apačioje jaučiamas todėl, kad pagrindinės šilumą skleidžiančios dalys yra būtent ten, o ne ekrano pusėje ar klaviatūroje.

Kada tai dar normalu, o kada jau ne

Pagal kelis paprastus požymius galite gana tiksliai suprasti, ar kompiuteris tiesiog šyla dirbdamas, ar viduje aušinimas jau nebesusitvarko.

Jei dirbant dugnas tiesiog šiek tiek šiltas, tai yra normalu. Ypač kai atidaryta daugiau programų, vyksta vaizdo skambutis, žiūrite filmą ar kompiuteris krauna atnaujinimus.

Kada šiluma jau per didelė

Problema tikėtina tada, kai nešiojamą jau nemalonu laikyti ant kelių, karštį jaučiate net per stalą arba viena korpuso vieta įkaista daug labiau nei visa kita apačia. Jei plastikas toje vietoje beveik degina pirštus, tai dažnai reiškia, kad karštis viduje nebeišnešamas taip, kaip turėtų.

Papildomi ženklai

Vien karštas dugnas dar ne visada reiškia bėdą, bet vaizdas pasidaro aiškesnis, jei kartu ventiliatorius nuolat garsiai ūžia net nuo paprastų darbų. Dar rimtesnis signalas – kai kompiuteris pradeda lėtėti, trumpam pakimba, stringa atidarant programas arba pats išsijungia.

Iš praktikos dažniausiai matau taip: jei kompiuteris ant kieto stalo vis tiek labai kaista ir triukšmauja, problema jau būna viduje, ne išorėje. Tokiu atveju aušinimo sistema dažnai nebesusitvarko su sukauptu karščiu.

Kas nešiojamiems kompiuteriams būdinga labiausiai

Čia karštis kaupiasi greičiau dėl ankšto korpuso, užsidengiančių angų ir greičiau senstančių aušinimo medžiagų.

Nešiojamas kompiuteris viduje turi labai mažai laisvos vietos, todėl orui sunkiau judėti nei stacionariame kompiuteryje. Dėl to šiluma užsilaiko greičiau, o ventiliatorius turi dirbti intensyviau net nuo paprastesnių darbų.

Apačioje esančios angos lengvai užsidengia

Daugelyje modelių oras paimamas per apačią, todėl padėjus kompiuterį ant lovos, pledo, sofos ar kilimo tos angos dalinai arba visai užsidengia. Tada kompiuteris tarsi bando kvėpuoti per užspaustą nosį – ventiliatorius sukasi, bet šviežio oro gauna per mažai.

Mažos ventiliacijos angos ir siauri tarpai greičiau prisirenka dulkių, nes ten užtenka plono sluoksnio, kad oro praeitų gerokai mažiau. Bet svarbu žinoti vieną dalyką – ne visada kalta tik dulkė, nes kaitimą gali stiprinti ir kita priežastis viduje.

Kas yra termopasta ir kodėl ji svarbi

Termopasta yra šilumą perduodanti medžiaga tarp mikroschemos ir aušintuvo, kuri padeda karštį perduoti ten, kur jis turi būti išnešamas. Laikui bėgant ji praranda savo savybes, išdžiūsta ir šilumą perduoda prasčiau. Nešiojamuose kompiuteriuose tai dažnai vyksta greičiau, nes viduje karščiau ir ankščiau, todėl temperatūra kyla net tada, kai iš išorės angos dar atrodo visai švarios.

Ką gali padaryti pats per 2 minutes

Keli saugūs veiksmai, kuriuos gali patikrinti iš karto, nieko neardydamas

Pirmiausia padėk nešiojamą kompiuterį ant kieto stalo ir nuimk nuo lovos, pledo, sofos ar kilimo, nes minkštas paviršius uždengia oro paėmimą iš apačios.

Jei turi aušinimo padėklą, naudok jį vietoje minkšto paviršiaus. Jei tokio neturi, paprastas lygus stalas jau yra daug geriau nei audinys ar pagalvė.

Pažiūrėk į apačią

Patikrink, ar apačioje esančios angos neuždengtos lipduku, dėklu, stalo kraštu ar susikaupusiomis dulkėmis prie pačių grotelių. Jei kompiuteris po kelių minučių ant stalo vis tiek lieka labai karštas, problema greičiausiai jau yra viduje.

Ko geriau nedaryti

Nebandyk pūsti dulkių giliai į vidų neardydamas, jei nežinai ką darai, nes taip jas dažnai tik nustumi dar toliau į aušinimo sistemą. Taip pat nepatarčiau ardyti nešiojamo namuose be patirties, nes čia daug smulkių detalių ir trapūs sujungimai.

Kaip Patikrinti Kompiuterio Temperatura Programos Ir Budai 1773447319

Kada valymas jau reikalingas

Kaip atskirti, ar užteko pakeisti naudojimo vietą, ar problema jau yra viduje

Jei ventiliatorius garsiai ūžia net tada, kai tik naršai internete, skaitai el. paštą ar dirbi su dokumentais, vien karštas kambarys ar sunkesnė programa to dažniausiai nepaaiškina. Tokiu atveju valymas labai dažnai jau būna reikalingas.

Svarbus ženklas – elgesys ant stalo

Jei padėjai nešiojamą kompiuterį ant lygaus kieto stalo, angos neuždengtos, o dugnas vis tiek stipriai kaista, vien pakeisti vietą nebeužtenka. Tai rodo, kad aušinimo sistema viduje jau nespėja išnešti šilumos taip, kaip turėtų.

Delsti neverta, jei lėtėja ar išsijungia

Kai kompiuteris nuo karščio pradeda lėtinti darbą, stringa ar pats išsijungia, jis jau saugosi nuo dar didesnės temperatūros. Čia nebėra tik diskomfortas ant kelių – laukti neverta, nes problema kartosis vis dažniau.

Iš praktikos matau paprastą vaizdą – žmogus atneša nešiojamą, kuris net ant stalo kaista ir ūžia nuo paprasto darbo, o po pilno aušinimo sistemos išvalymo ir termopastos pakeitimo temperatūra dažnai grįžta į normalią ribą. Jei priežastis tikrai buvo dulkės ir susenusi šilumą perduodanti medžiaga, dugnas po to būna tiesiog šiltas, o ne deginančiai karštas.

Kodėl nešiojamo kompiuterio valymas sudėtingesnis

Čia neužtenka greitai nupūsti dulkių iš išorės, nes pagrindinis nešvarumas kaupiasi giliau prie aušinimo dalių

Norint normaliai išvalyti nešiojamą kompiuterį, jį dažniausiai reikia išardyti, nes dulkės susikaupia ne ten, kur jas matai iš apačios, o prie ventiliatoriaus ir radiatoriaus – metalo dalies, kuri išneša šilumą.

Pilnas valymas apima du darbus kartu: aušinimo sistemos išvalymą ir termopastos pakeitimą. Termopasta yra medžiaga tarp kaistančios dalies ir aušintuvo, kuri padeda perduoti šilumą, o kai ji išdžiūsta, kompiuteris pradeda kaisti labiau net ir po dulkių išvalymo.

Valymas ir remontas – ne tas pats

Jei kompiuteris įsijungia, bet kaista, ūžia, lėtėja ar kartais išsijungia nuo temperatūros, dažnai tinka būtent valymas. Jei jis visai neįsijungia, nerodo vaizdo, krauna tik pakėlus laidą, jaučiasi svilėsių kvapas ar yra kiti aparatinės dalies gedimo požymiai, čia jau reikia remonto, ne valymo.

Iš praktikos pasakysiu paprastai – nešiojamam kompiuteriui ši paslauga yra daugiau nei dulkių nupūtimas, bet tai vis dar nėra gedimo taisymas. Kai priežastis yra užsikimšusi aušinimo sistema ir susenusi termopasta, po tokio darbo dugnas paprastai grįžta į normalią temperatūrą.

Kiek tai užtrunka ir kaip vyksta Kaune

Čia trumpai atsakau į tai, kas dažniausiai rūpi prieš perduodant kompiuterį valymui.

Dažniausiai darbas trunka iki 3 valandų, todėl ne retai kompiuterį galima atsiimti tą pačią dieną. Jei situacija aiški ir kompiuteris tiesiog kaista dėl užsikimšusio aušinimo, ilgai laukti paprastai nereikia.

Kaip galima perduoti kompiuterį

Yra trys būdai. Galite patys atvežti į Aleksotą, galima susitarti dėl paėmimo ir grąžinimo Kaune, o jei turite stacionarų kompiuterį – galiu atvykti į vietą.

Perdavimo būdas kainos nekeičia, todėl galite rinktis tiesiog patogiausią variantą pagal savo dienotvarkę. Tai ypač patogu, kai neturite laiko važinėti per miestą arba kompiuteris reikalingas darbui tą pačią dieną.

Ką gaunate po valymo

Po valymo galiu parodyti nuotraukas arba trumpą video iš eigos prieš ir po, kad matytumėte, kas buvo viduje ir kas padaryta. Jei paaiškėtų, kad problema ne dulkėse ir ne aušinime, o jau gedime, tada reikalingas remontas, ne valymas.

Kada verta kreiptis dabar, o kada dar gali palaukti

Žemiau – paprasti atvejai, pagal kuriuos greitai suprasi, ar užtenka pakeisti naudojimą, ar jau verta parodyti kompiuterį.

Jei nešiojamas kompiuteris tik šiltas, dirba tyliai ir nelėtėja, dažnai pirmiausia pakanka pakeisti kur jį laikai – padėti ant kieto stalo, neuždengti apačios ir nenaudoti ant lovos ar kilimo.

Nelaukčiau, jei jau trukdo naudotis

Jei dugnas labai karštas, ventiliatorius nuolat ūžia, kompiuteris stringa ar ima lėtėti net atliekant paprastus darbus, geriau neatidėlioti. Tokiais atvejais aušinimas dažnai jau nebesusitvarko, o kuo ilgiau tempiama, tuo labiau kompiuteris dirba ant ribos.

Po kritimo ar skysčio – jau kita situacija

Jei problema atsirado staiga po kritimo, smūgio ar užpylimo kava, vandeniu ar kitu skysčiu, čia jau ne valymo klausimas. Tokiu atveju gali būti pažeista vidinė dalis, todėl reikalingas remontas ar gedimo diagnostika, ne aušinimo sistemos valymas.

Jei tau neaišku, ar tai dar normalu, ar jau reikia valymo, gali parašyti ar paskambinti ir trumpai įvertinsiu pagal simptomus. Kartais iš kelių požymių iš karto matosi, kad užtenka pakeisti naudojimo vietą, o kartais verta atvežti apžiūrai.

Dažnai iškylantys klausimai

Taip, lengvai šilta apačia dažniausiai yra normalu, nes procesorius ir vaizdo lustas nešiojamame kompiuteryje būna arti dugno, todėl šiluma pirmiausia jaučiasi ten. Ypač tai pastebima kraunant, žiūrint vaizdo įrašus ar dirbant su keliomis programomis.

Ne normalu, kai apačia jau labai karšta, nemalonu laikyti ant kelių, karštis jaučiasi per stalą, kompiuteris garsiai ūžia, lėtėja ar išsijungia. Jei taip vyksta net padėjus ant kieto stalo ir neuždengus apačios, problema greičiausiai jau viduje – dulkėse arba susilpnėjusiame aušinime.

Nes lova, pledas ar kilimas uždengia apačioje esančias ventiliacijos angas. Per jas kompiuteris pasiima vėsesnį orą ir išpučia šilumą, o ant minkšto paviršiaus oras nebegali laisvai cirkuliuoti.

Tada šiluma lieka viduje, dugnas greitai įkaista, ventiliatorius pradeda stipriau ūžti, o kompiuteris gali lėtėti. Naudok jį ant kieto stalo ar padėklo, o jei jis kaista net ten, problema greičiausiai jau viduje ir vien paviršiaus pakeitimo neužteks.

Taip, bet tik tada, kai nešiojamas kompiuteris kaista dėl to, kad apačia negauna oro – pavyzdžiui, jis stovi ant lovos, pledo ar minkšto paviršiaus. Aušinimo padėklas gali pagerinti oro patekimą iš išorės ir šiek tiek sumažinti temperatūrą.

Jei kompiuteris labai karštas net ant kieto stalo, garsiai ūžia, lėtėja ar išsijungia, vien padėklo neužtenka. Tada problema dažniausiai jau viduje – susikaupusios dulkės arba išdžiūvusi termopasta, tai šilumą perduodanti medžiaga tarp kaitrių dalių ir aušintuvo, todėl reikia valymo ir termopastos keitimo.

Jei neturi patirties, dažniausiai nerekomenduoju to daryti pačiam, nes nešiojamą kompiuterį paprastai reikia ardyti, o vien dulkes nupūsti iš išorės dažnai neužtenka. Po išardymo dažnai reikia ir pakeisti termopastą – tai šilumą perduodantis sluoksnis tarp kaistančių dalių ir aušintuvo.

Praktikoje didžiausia rizika būna nulaužti plastiko fiksatorius, pažeisti laidą ar surinkti ne taip, kaip buvo. Jei nori pabandyti pats, bent jau nenaudok kompiuterio ant lovos ar kilimo ir neuždenk apačios, bet jei jis kaista net ant stalo, saugiau patikėti valymą specialistui.

Paprastai laptopo valymas Kaune atliekamas iki 3 valandų, todėl kompiuterį dažnai galima atsiimti tą pačią dieną.

Jei situacija aiški ir reikia būtent aušinimo sistemos valymo su termopastos pakeitimu, ilgai laikyti kompiuterio paprastai nereikia. Jei paaiškėja, kad problema ne dulkėse, o jau gedime, tada valymas nebėra tinkamas sprendimas.

Ne, jei kompiuteris visai neįsijungia, valymas paprastai nepadės. Tokiu atveju dažniau kalbame apie gedimą – maitinimo, pagrindinės plokštės, akumuliatoriaus, įkroviklio ar kitos vidinės dalies problemą.

Valymas skirtas tada, kai kompiuteris kaista, triukšmauja ar lėtėja, bet dar veikia. Jei jis nereaguoja į įjungimo mygtuką, užsidega lemputės ir iš karto užgęsta arba bando startuoti ir neišsijudina, jau reikalingas remontas ar gedimo diagnostika, ne aušinimo sistemos valymas.

Pastebėjimai iš praktikos

Dažnai matau tą pačią situaciją – žmogus sako, kad apačia tiesiog degina, nors kompiuteris stovi ant normalaus stalo, o ne ant lovos ar kilimo. Dažna problema būna ta, kad po valymo visada padarau nuotraukas ir trumpą video prieš ir po, nes iš išorės kompiuteris gali atrodyti tvarkingas, bet viduje vaizdas būna visai kitas.

Jei nešiojamo kompiuterio dugnas tik šiek tiek šiltas darbo metu, tai paprastai normalu, bet jei jo nebesinori laikyti ant kelių net trumpai ir karštis jaučiasi net per stalą, aš tai vertinčiau kaip aiškų ženklą, kad aušinimas viduje nebesusitvarko.

Panašūs straipsniai

Peržiūrėkite kitus mūsų ekspertų sukurtus straipsnius apie svetainių kūrimą. Galbūt rasite Jums įdomias temas.