Kodėl gaming kompiuteris kaista žaidžiant

Taip, žaidžiant jis kaista natūraliai, nes vaizdo plokštė ir procesorius tuo metu dirba didele apkrova. Svarbu ne tai, kad kompiuteris šyla, o kiek jis įkaista ir ar kartu neatsiranda kiti požymiai – labai garsus ūžimas, krentantis greitis, stringantis vaizdas ar netikėti išsijungimai. Jei temperatūros laikosi protingose ribose ir žaidimas veikia stabiliai, vien nuo šilumos panikuoti nereikia.

Iš praktikos matau paprastą skirtumą: vienas kompiuteris žaidžiant būna tiesiog šiltas ir girdisi ventiliatoriai, o kitas po kiek laiko pradeda lėtėti, mėtyti mažiau kadrų per sekundę arba korpusas tampa neįprastai karštas. Čia jau verta žiūrėti giliau, nes priežastis gali būti dulkės, pavargusi aušinimo sistema ar seniai nekeista šilumą perduodanti pasta tarp lusto ir aušintuvo. Toliau trumpai parodysiu, kur dar norma, o kur jau ženklas, kad kompiuteriui reikia dėmesio.

Kada kaitimas žaidžiant yra normalus

Čia svarbiausia greitai atskirti įprastą šilumą nuo požymių, kad kompiuteriui jau per sunku.

Galingas žaidimų kompiuteris žaidžiant visada išskirs daugiau šilumos negu tada, kai tik naršai internete, žiūri YouTube ar dirbi su dokumentais. Tai normalu, nes vaizdo plokštė ir procesorius tuo metu dirba daug stipriau.

Temperatūros, kurios dažnai dar laikomos normaliomis

Iš praktikos orientyras paprastas: vaizdo plokštė iki maždaug 80-85 laipsnių žaidžiant dažnai dar būna normali riba, o procesoriui iki 85 laipsnių dar gali būti priimtina. Tai nėra universali taisyklė visiems modeliams, bet namų sąlygomis toks skaičius padeda greitai suprasti, ar jau verta sunerimti.

Jei temperatūra trumpam šokteli aukščiau kraunant žaidimą, keičiant vietovę ar per įtemptesnę sceną, vien to dar neužtenka vadinti problema. Daug svarbiau, ar aukšta temperatūra laikosi nuolat viso žaidimo metu ir ar po to atsiranda lėtėjimas.

Ventiliatorių garsas savaime nėra gedimas

Žaidžiant ventiliatoriai beveik visada suksis greičiau ir garsiau, nes jų darbas yra išpūsti susikaupusią šilumą. Jei kompiuteris veikia stabiliai, nekimba vaizdas ir temperatūros nelaiko nuolat per aukštos, vien garsesnis ūžimas dar nereiškia gedimo.

Kada tai jau nebe norma

Čia esmė paprasta – reikia žiūrėti ne tik į skaičių ekrane, bet ir į tai, kaip kompiuteris elgiasi žaidžiant.

Jei temperatūra nuolat laikosi virš 90 laipsnių arba žaidžiant vis pasiekia 95-100, aš tai jau laikau aiškiu ženklu, kad kažkas negerai. Vienas trumpas šuolis dar nebūtinai bėda, bet jei taip būna visą laiką, aušinimas nebesusitvarko.

Dažnas požymis – pradeda kristi našumas

Kai kompiuteris perkaista, jis gali pats save lėtinti, kad numuštų karštį. Tada žaidime pradeda kristi fps, vaizdas trūkčioja, atsiranda trumpi stringimai, nors anksčiau tas pats žaidimas veikė normaliai.

Dar atkreipk dėmesį į netikėtus persikrovimus, išsijungimus, labai karštą korpusą ir neįprastai garsų ūžimą, kuris atsirado ne nuo pirmos dienos. Jei anksčiau kompiuteris veikė tyliau, o dabar po keliolikos minučių žaidimo ima kaukti ir kepti ranką per korpusą, dažnai verta tikrinti aušinimo būklę ir valymą.

Kada valymas jau ne tas kelias

Jei kompiuteris neįsijungia, nerodo vaizdo, skleidžia neįprastus gedimo požymius arba problema akivaizdžiai ne vien karštis, čia jau reikalingas remontas, ne valymas. Tokiais atvejais sąžiningai geriau iš karto ieškoti kas tvarko aparatinės dalies gedimus.

Nuo ko priklauso, kiek kompiuteris įkaista

Tas pats kompiuteris gali elgtis skirtingai, nes karštį lemia ne vien jo dalys, bet ir tai, ką tuo metu darai bei kokiomis sąlygomis jis dirba.

Daugiausia lemia pats žaidimas ir tavo nustatymai. Jei paleidi sunkesnį žaidimą, pakeli raišką, šešėlius ar kitus grafikos nustatymus, vaizdo plokštė ir procesorius dirba stipriau, todėl išskiria daugiau šilumos.

Svarbu ne tik ką žaidi, bet ir kiek laiko

Po 10-15 minučių temperatūra dažnai dar būna mažesnė nei po 2-3 valandų be pertraukos. Iš praktikos matau, kad kai kurie kompiuteriai pirmą pusvalandį atrodo tvarkingi, o vėliau korpuso viduje tiesiog prisikaupia daugiau šilto oro ir ventiliatoriams darosi sunkiau jį išstumti.

Daug keičia ir kambario temperatūra. Vasarą Kaune ne vienas kompiuteris dirba karščiau nei žiemą, nes jis aušinamas tuo pačiu kambario oru, o jei tas oras jau šiltas, šilumą išnešti sunkiau.

Didelę įtaką daro aušinimo sistemos pajėgumas ir korpuso ventiliacija – kiek yra ventiliatorių ir ar oras per korpusą juda normaliai. Paprastai tariant, tai veikia kaip automobilio radiatorius: jei oras juda blogai, šiluma lieka viduje, net jei patys ventiliatoriai sukasi garsiai.

Kodėl gaming kompiuteriui priežiūros reikia dažniau

Jis dirba karščiau, traukia daugiau oro ir kartu prisirenka daugiau dulkių

Galingesnė vaizdo plokštė ir procesorius išskiria daugiau šilumos nei paprasto namų ar biuro kompiuterio dalys, todėl aušinimas čia dirba intensyviau ir ilgiau.

Kai korpuse yra daugiau ventiliatorių, jie ne tik geriau išneša karštį, bet ir pritraukia daugiau dulkių iš kambario. Jei kompiuteris stovi ant grindų, ypač prie stalo ar kampe, dulkių paprastai prisirenka dar greičiau nei stovint ant stalo.

Iš išorės gali atrodyti tvarkingas

Iš darbo Kaune matau dažną situaciją – korpusas iš viršaus lyg švarus, stiklas blizga, bet viduje aušintuvas ir radiatorius būna pilni suspaustų dulkių. Tada žmogus stebisi, kodėl kompiuteris ūžia žaidžiant, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo prižiūrėtas.

Apšvietimas korpuse, papildomi diskai, valdikliai ir kiti priedai irgi prideda šiek tiek šilumos, bet dažniausiai tai nėra pagrindinė kaitimo priežastis. Dažniau esmė būna bendra apkrova, oro judėjimas korpuse ir tai, kiek dulkių jau susikaupė aušinime.

Ką gali pasitikrinti pats prieš kreipdamasis

Keli paprasti patikrinimai padeda suprasti, ar čia normalus apkrovos karštis, ar jau verta nieko nelaukti.

Pirmiausia pažiūrėk, kada tai vyksta – tik žaidžiant sunkesnius žaidimus ar net tada, kai naršai internete, žiūri YouTube ar dirbi su dokumentais. Jei triukšmas ir karštis atsiranda tik per didesnę apkrovą, tai dar gali būti normali situacija. Jei kompiuteris kaista ir be žaidimų, jau verta tikrinti rimčiau.

Kur stovi kompiuteris

Labai dažnai problema būna ne tik viduje, bet ir aplinkoje. Jei kompiuteris įspaustas į uždarą lentyną, stovi prie radiatoriaus ar ant kilimo, oras juda blogiau, o dulkės kaupiasi greičiau. Nešiojamam kompiuteriui tas pats galioja, jei jis laikomas ant lovos, pledo ar minkšto paviršiaus.

Dar vienas saugus testas – sumažinti žaidimo grafikos nustatymus ir pažiūrėti, ar krenta temperatūra bei triukšmas. Jei po to ventiliatoriai ūžia mažiau ir kompiuteris dirba ramiau, reiškia didelę įtaką daro būtent apkrova. Jei beveik niekas nesikeičia, priežastis gali būti susikaupusios dulkės ar nusilpęs aušinimas.

Ko geriau nedaryti

Jei nežinai ką darai, neardyk nei nešiojamo, nei stacionaraus kompiuterio, nes galima nulaužti tvirtinimus, blogai prijungti laidus ar net pabloginti aušinimą. Vien nupūsti dulkes iš išorės dažnai neužtenka, nes didžiausias sluoksnis paprastai būna giliau – ant radiatoriaus ir prie ventiliatorių, kur jo nesimato neatidarius.

Kada verta daryti valymą ir keisti termopastą

Čia svarbu suprasti, kada to tikrai reikia, kas bus padaryta ir kiek tai užtrunka.

Termopasta yra šilumą perduodanti medžiaga tarp kaitinančios dalies ir aušintuvo. Paprastai tariant, ji padeda šilumai išeiti iš procesoriaus ar vaizdo plokštės ten, kur ją jau gali nuimti aušintuvas.

Jei su gaming kompiuteriu žaidi daug, valymas ir termopastos keitimas dažnai prasmingas maždaug kartą per metus. Nelaukčiau tiek ilgai, jei namuose daug dulkių, yra augintinių, kompiuteris stovi ant grindų arba žaidžiama beveik kasdien po daug valandų.

Kas įeina į paslaugą

Čia kalba eina ne apie paviršinį nupūtimą iš išorės. Paslauga apima pilną aušinimo sistemos valymą ir termopastos pakeitimą kartu, nes vien be kito dažnai neduoda tiek naudos, kiek reikia.

Kaip tai vyksta Kaune

Kaune gali pats atvežti kompiuterį į Aleksotą, užsakyti paėmimą ir grąžinimą, o stacionariam kompiuteriui galima ir atvykti į vietą. Darbas paprastai trunka iki 3 valandų, perdavimo būdas kainos nekeičia, o po valymo pateikiamos nuotraukos arba trumpas video prieš ir po. Jei kompiuteris jau neįsijungia arba turi aparatinės dalies gedimą, čia reikia ne valymo, o remonto.

Kada valymas nepadės

Geriau iš karto žinoti, kada reikia ne valymo, o visai kitos paslaugos.

Jei kompiuteris visai neįsijungia, čia jau ne valymo klausimas. Tokiu atveju reikia ieškoti gedimo priežasties, o ne planuoti aušinimo sistemos valymą.

Kai problema yra aparatinė

Valymas nepadės, jei sugedęs ventiliatorius, yra maitinimo bėda ar kita aparatinė problema. Pavyzdžiui, jei ventiliatorius nesisuka, skleidžia nenormalų garsą ar kompiuteris išsijungia dėl elektros tiekimo sutrikimo, čia jau reikalingas remontas.

Kai lėtumas ateina ne iš karščio

Ne kiekvienas lėtas kompiuteris yra nešvarus viduje. Jei sistema stringa dėl klaidų, fone veikiančių sunkių programų ar kitų programinių priežasčių, valymas nebus pagrindinis sprendimas.

Aš geriau iš karto pasakau, kai pagal simptomus panašiau į remontą ar programinę bėdą. Taip negaišti laiko ir neneši kompiuterio ten, kur tavo situacijai ši paslauga tiesiog netinka.

Dažnai iškylantys klausimai

Taip, žaidžiant tai dažnai normalu – ventiliatoriai pagreitėja todėl, kad kompiuteris bando išnešti daugiau šilumos, kai vaizdo plokštė ir procesorius dirba stipriai.

Sunerimti verta tada, kai triukšmas staiga tapo daug didesnis nei anksčiau, ventiliatoriai nuolat ūžia net prie lengvesnių darbų, atsiranda karšto oro pojūtis, krenta žaidimo sklandumas ar kompiuteris pradeda kaisti ir išsijunginėti. Iš praktikos dažniausiai tai rodo prisikaupusias dulkes, prastesnį oro pratekėjimą korpuse arba jau pavargusią aušinimo sistemos priežiūrą, todėl tokioje vietoje verta tikrinti temperatūras ir planuoti valymą.

Žaidžiant vaizdo plokštė iki maždaug 80-85 laipsnių dažnai dar yra normos ribose, o procesoriui iki 85 laipsnių irgi paprastai priimtina, ypač jei žaidimas sunkus ir nustatymai aukšti.

Jei temperatūra nuolat laikosi virš 90 laipsnių, šokinėja iki 95-100 arba pradeda kristi žaidimo sklandumas dėl karščio, tada jau verta tikrinti aušinimą, dulkes ir termopastą. Vienkartinis trumpas šuolis dar nebūtinai bėda, bet pastovus 90+ žaidžiant jau yra aiškus signalas, kad kažkas ne taip.

Taip, gali. Dulkės užkemša aušintuvus ir ventiliatorius, oras prasčiau juda, dalys labiau kaista, o tada kompiuteris pats mažina greitį, kad neperkaistų – dėl to krenta sparta ir kartais net žaidimuose ar paprastuose darbuose pradeda strigti.

Praktiškai tai dažnai atrodo taip: ventiliatoriai ūžia garsiau nei anksčiau, korpusas ar nešiojamas kompiuteris būna karštas, o po 10-20 minučių apkrovos pradeda kristi našumas. Jei lėtėja tik įkaitus, valymas labai tikėtinas sprendimas, bet jei kompiuteris lėtas visada, net būdamas šaltas, priežastis gali būti ir ne dulkės.

Dažniausiai gaming kompiuterį verta pilnai išvalyti ir pakeisti termopastą maždaug kartą per metus, jei žaidi reguliariai. Jei žaidi beveik kasdien, kompiuteris stovi ant grindų, namuose daug dulkių ar yra augintinių, tokį aptarnavimą dažnai verta daryti kas 6-12 mėnesių.

Nelaukčiau vien pagal datą, jei jau girdisi stipresnis ūžimas, žaidžiant kyla temperatūros, krenta fps ar korpusas pučia labai karštą orą. Tokie požymiai paprastai reiškia, kad valymą reikia daryti anksčiau, nes gaming kompiuteriai dulkes prisitraukia greičiau nei paprasti.

Dažniausiai ne. Iš išorės nupūstos dulkės nuima tik tai, kas yra prie grotelių ar korpuso kraštų, bet nepasiekia radiatorių tarpų, ventiliatorių menčių ir kitų vietų, kur realiai stringa oro srautas.

Dar svarbiau – toks nupūtimas nepakeičia termopastos, kuri laikui bėgant išdžiūsta ir blogiau perduoda šilumą iš procesoriaus ar vaizdo plokštės į aušintuvą. Jei kompiuteris jau kaista, garsiai ūžia ar žaidžiant krenta sparta, vien paviršinio nupūtimo dažniausiai neužtenka.

Paprastai valymas Kaune trunka iki 3 valandų, todėl dažnai kompiuterį gali atsiimti tą pačią dieną.

Laikas gali šiek tiek priklausyti nuo to, kiek kompiuteris užsiteršęs ir ar tai stacionarus, ar nešiojamas modelis, bet įprastai viskas padaroma tą pačią dieną. Gali pats atvežti į Aleksotą, užsakyti paėmimą ir grąžinimą Kaune arba, jei turi stacionarų kompiuterį, galima atvykti į vietą.

Pastebėjimai iš praktikos

Dažnai matau tą patį vaizdą – žmogus sako, kad kompiuteris žaidžiant visada buvo šiltas, bet dabar jau ne tik šiltas, o nuolat garsiai ūžia ir po ilgesnio žaidimo pradeda lėtėti. Dažna problema ta, kad kompiuteris stovi ant grindų, kur dulkių paprastai susirenka daugiau, todėl aušinimas greičiau apsineša.

Ramiai vertinant situaciją, pats karštis žaidžiant dar nereiškia bėdos, nes gaming kompiuteris tam ir dirba pilnu krūviu. Bet jei matai, kad temperatūra laikosi virš 90 laipsnių ilgiau, pradeda kristi fps arba kompiuteris pats išsijungia, aš to jau nelaikyčiau norma ir tokio atvejo nepalikčiau laukti.

Panašūs straipsniai

Peržiūrėkite kitus mūsų ekspertų sukurtus straipsnius apie svetainių kūrimą. Galbūt rasite Jums įdomias temas.