Šiuo metu nedirbame iki Kovo 30d. Atsiprašome už nepatogumus.
Nešiojamo kompiuterio perkaitimo požymiai - kaip atpažinti

Nešiojamo kompiuterio perkaitimo požymiai – kaip atpažinti

Jei nešiojamas kompiuteris labai kaista, garsiai ūžia, po kiek laiko pradeda lėtėti ar pats išsijungia, tai dažnai jau nėra normalu. Nereikia laukti, kol pasirodys visi ženklai vienu metu – praktikoje dažnai pakanka 2-3 aiškių požymių, kad būtų matyti, jog aušinimas nebesusitvarko. Žemiau sudėjau paprastą patikros sąrašą, kad per minutę galėtum pasitikrinti savo situaciją be spėliojimų.

Kartais žmonės galvoja, kad „jis visada taip ūžė“, bet nešiojami kompiuteriai senstant dulkėmis užsikemša greičiau nei atrodo, ypač jei dirba ant stalo kasdien ar kartais padedami ant lovos ar sofos. Jei atpažinsi bent kelis punktus iš sąrašo, tai jau signalas ne ignoruoti, o bent pasitikrinti, ar problema tikrai yra perkaitimas, o ne kitas gedimas.

Greita patikra - ar tai jau perkaitimas

Greita patikra – ar tai jau perkaitimas

Perbėk akimis šiuos punktus ir pasižiūrėk, ar tavo situacija jau išeina už normos ribų.

Nešiojami kompiuteriai įkaista greičiau nei stacionarūs, nes jų aušinimas mažesnis ir vietos viduje mažiau.

  • Dugnas tampa labai karštas net kai dirbi paprastus darbus.
  • Iš šono ar galo pučiamas aiškiai karštas oras.
  • Klaviatūra ar vieta prie ventiliacijos angos juntamai įkaista.
  • Ventiliatorius ūžia nuolat ir garsiai, net kai nieko sunkaus nedarai.
  • Ventiliatorius įsijungia beveik iškart paleidus kompiuterį.
  • Po 10-30 minučių kompiuteris pradeda lėtėti ar strigti.
  • Kartais kompiuteris pats išsijungia arba dažniau pasirodo mėlynas ekranas.
  • Iš ventiliatoriaus girdisi ne tik ūžimas, bet ir traškėjimas ar girgždėjimas.

Užtenka kelių aiškių ženklų

Nebūtina matyti visų punktų iš karto. Praktikoje dažnai užtenka 2-3 požymių, kad būtų aišku, jog aušinimo sistema jau nebesusitvarko taip, kaip turėtų.

Jei atpažįsti bent 2-3 požymius iš šio sąrašo, greičiausiai laikas valyti aušinimo sistemą. Jei kompiuteris ne tik kaista, bet ir visai neįsijungia, čia jau gali būti ne valymo, o remonto klausimas.

Fiziniai požymiai, kuriuos gali pajusti ranka

Fiziniai požymiai, kuriuos gali pajusti ranka

Čia sudėjau ženklus, kuriuos gali pastebėti iš karto – be jokių programų ir matavimų.

Jei dugnas labai karštas net tada, kai tik naršai internete, rašai laiškus ar dirbi su dokumentais, tai jau nėra tas įprastas šilumos pojūtis, kurį turi dauguma nešiojamų kompiuterių. Lengva šiluma yra normali, bet kai kompiuterį ant kelių laikyti nemalonu ar norisi greitai patraukti ranką, tai jau aiškus signalas.

Karštas oras iš angų

Iš šono ar galo visada turi išeiti kažkiek šilto oro, nes taip kompiuteris išneša karštį lauk. Problema prasideda tada, kai tas oras tampa labai karštas net prie paprastų darbų, o šalia ventiliacijos angos juntamas stiprus kaitimas.

Dar vienas dažnas ženklas – klaviatūra arba vieta prie ventiliacijos angų tampa nemaloniai šilta. Praktikoje žmonės tai apibūdina paprastai: delnams per šilta, klavišai įkaitę, o korpusas ne vienoje vietoje, bet bendrai visas jaučiasi šiltas.

Jei šyla ne tik viena zona, o visas korpusas atrodo prisigėręs karščio, aušinimas dažnai jau nebespėja jo išnešti lauk. Tai ypač matosi, kai kompiuteris stovi ant stalo, angos neuždengtos, bet ranka vis tiek jauti aiškų karštį keliose vietose iš karto.

Garso požymiai - ką sako ventiliatoriaus triukšmas

Garso požymiai – ką sako ventiliatoriaus triukšmas

Pagal garsą dažnai galima greitai suprasti, ar kompiuteris tiesiog dirba stipriau, ar aušinimas jau nebesusitvarko.

Jei ventiliatorius trumpam suaktyvėja, kai paleidi kelias programas, žiūri vaizdo įrašus, redaguoji nuotraukas ar žaidi, tai dažnai būna normalu. Problema labiau panaši į perkaitimą tada, kai ūžimas tampa nuolatinis ir garsus net prie paprastų darbų, pavyzdžiui, naršant ar rašant laiškus.

Kai garsas prasideda per anksti

Jei ventiliatorius įsijungia vos paleidus kompiuterį, dar nespėjus nieko rimčiau atsidaryti, tai jau vertas dėmesio ženklas. Dažnai žmonės sako paprastai – paspaudžiu įjungimo mygtuką, ir po kelių sekundžių jis jau ūžia.

Dar aiškesnis signalas yra tada, kai ventiliatorius nenutyla visai, nors kompiuteris tuo metu tiesiog stovi įjungtas arba atidarytas tik vienas langas. Jei po 10-15 minučių ramios veiklos garsas nesumažėja, aušinimo sistema gali būti apsinešusi dulkėmis ir karštį šalina sunkiau nei turėtų.

Keisti garsai nėra tas pats, kas įprastas ūžimas

Įprastas ventiliatoriaus garsas dažniausiai būna tolygus, o neįprasti ženklai labiau primena traškėjimą, girgždėjimą, caksėjimą ar nelygų zvimbimą. Tokiu atveju neverta laukti mėnesiais, nes čia jau gali būti ne vien karščio, bet ir pačio ventiliatoriaus nusidėvėjimo požymis.

Veikimo požymiai - kai problema pasimato darbe ir žaidimuose

Veikimo požymiai – kai problema pasimato darbe ir žaidimuose

Perkaitęs kompiuteris dažnai ne tik kaista, bet ir pats pradeda dirbti lėčiau, kad neperkaistų dar labiau.

Dažnas ženklas yra labai paprastas – pirmas 10-20 minučių viskas lyg ir gerai, o po to kompiuteris pradeda lėtėti. Langai atsidaro vangiau, naršyklė užstringa kelioms sekundėms, o paprasti veiksmai ima erzinti, nors prieš tai taip nebuvo.

Kai stringa ne iš karto, o įkaitus

Jei programos pradeda strigti būtent po keliolikos minučių darbo, tai jau panašu į šilumos problemą. Praktikoje tai atrodo taip – įjungi kompiuterį, paleidi darbą, o po kurio laiko viskas tampa sunkiau valdoma. Karštis tokiu atveju gali priversti kompiuterį mažinti savo greitį, kad apsisaugotų nuo didesnės žalos.

Žaidimuose tai matosi dar aiškiau, nes kadrų skaičius dažnai krenta kuo ilgiau žaidi. Pradžioje vaizdas būna sklandus, o po 15-30 minučių atsiranda trūkčiojimas, vėlavimas ir nemalonus jausmas, kad kompiuteris nebetraukia taip, kaip ką tik traukė.

Rimtesni signalai

Kai kuriais atvejais kompiuteris pats išsijungia, nes taip bando apsisaugoti nuo per didelio karščio. Jei mėlynas ekranas pradeda kartotis dažniau, ir ypač tada, kai prieš tai kompiuteris buvo įkaitęs ar garsiai ūžė, to irgi nereikėtų nurašyti kaip atsitiktinumo. Tiesa, ne kiekvienas lėtėjimas ar mėlynas ekranas reiškia vien dulkes – kartais priežastis būna kita, bet kartu su karščiu ir triukšmu tai jau stiprus ženklas, kad aušinimą verta tikrinti.

Kada tai dar gali būti normalu, o kada jau nebe

Kada tai dar gali būti normalu, o kada jau nebe

Trumpai – didesnė apkrova gali pakelti karštį, bet ramiai dirbant kompiuteris neturėtų elgtis taip pat.

Jei žaidi, montuoji video, paleidi daug langų vienu metu ar dirbi su sunkesne programa, nešiojamas kompiuteris gali kaisti labiau nei įprastai.

Tokiais momentais trumpam pagarsėjęs ventiliatorius dar nebūtinai reiškia gedimą ar būtinybę skubiai valyti. Tai dažnai tiesiog ženklas, kad kompiuteris bando išpūsti daugiau karščio, nes tuo metu dirba stipriau nei skaitant el. paštą ar pildant Excel.

Kas jau atrodo neįprastai

Man įtarimas kyla tada, kai karštis ir triukšmas laikosi ne tik po apkrova, bet ir per visai paprastą naudojimą – naršant, žiūrint YouTube, dirbant naršyklėje, tikrinant el. paštą ar turint atidarytą vieną Excel failą. Jei kompiuteris ūžia beveik taip pat kaip žaidžiant, nors tuo metu nieko sunkaus nedarai, tai jau nebėra labai normalu.

Dar vienas praktinis skirtumas – normaliai sušilęs kompiuteris po sunkesnio darbo po kiek laiko aprimsta, o probleminis lieka karštas ir garsus net paliktas ramybėje. Jei po 10-15 minučių lengvos veiklos arba visai nieko neveikiant ventiliatorius vis tiek sukasi garsiai, verta tikrinti aušinimą.

Kodėl nešiojami kompiuteriai nuo to kenčia labiau

Kodėl nešiojami kompiuteriai nuo to kenčia labiau

Priežastis paprasta – viduje viskas suspausta, todėl karštis ir dulkės greičiau sukelia bėdų.

Nešiojamo kompiuterio viduje orui judėti lieka daug mažiau vietos nei stacionariame kompiuteryje. Kai tarpai maži, šiltas oras sunkiau pasišalina, o ventiliatoriui tenka dirbti sunkiau net prie paprastesnio darbo.

Dulkės čia užkemša greičiau

Pakanka dulkių sluoksnio prie oro išėjimo, ir aušinimo kelias jau tampa siauras. Praktikoje tai panašu į užsikimšusį radiatorių ar ventiliaciją kambaryje – oras lyg ir pučiamas, bet išeiti jam darosi vis sunkiau.

Kadangi visos karštos dalys yra arti viena kitos, šiluma laikosi arčiau klaviatūros ir korpuso. Dėl to jūs greičiau jaučiate šilumą rankomis, ant kelių ar ties šonine anga, nors tikroji problema slepiasi viduje.

Būtent todėl nešiojamas kompiuteris dažnai pradeda rodyti požymius anksčiau – garsėja, kaista ir lėtėja greičiau. Jei dar naudoji jį ant lovos, sofos ar minkšto paviršiaus, oras praeina dar sunkiau.

Ką gali padaryti pats prieš kreipdamasis

Ką gali padaryti pats prieš kreipdamasis

Pirmiausia verta atlikti kelis saugius patikrinimus, kurie padeda suprasti, ar bėda tik laikina, ar jau reikia valymo.

Pažiūrėk, ar ventiliacijos angos nėra uždengtos dulkėmis, stalu, sofa ar tavo ranka. Jei oras neturi kur išeiti, nešiojamas kompiuteris labai greitai pradeda kaisti net dirbdamas lengvus darbus.

Paviršius daro didelį skirtumą

Naudok kompiuterį ant kieto ir lygaus paviršiaus – stalo ar kieto padėklo. Ant lovos, pledo ar pagalvės apačia įdumba, angos užsidengia, o karštis lieka viduje.

Stebėk, kada tiksliai prasideda problema. Jei ventiliatorius suaktyvėja tik žaidžiant, montuojant video ar dirbant su sunkesne programa, situacija gali būti susijusi su apkrova. Jei jis garsus vos įjungus kompiuterį arba nenutyla naršant ir nieko sunkaus nedarant, man tai jau aiškesnis ženklas, kad aušinimas nebesusitvarko.

Ko geriau nedaryti

Jei neturi patirties, neardyk nešiojamo kompiuterio pats, nes lengva nulaužti laikiklius, pažeisti laidą ar neteisingai surinkti aušinimą atgal. Suslėgtas oras iš išorės kartais trumpam padeda, bet dažnai tik perstumia dulkes giliau ir pilnos problemos neišsprendžia.

Kada valymas tinka, o kada jau reikia remonto

Kada kompiuterio valymas tinka, o kada jau reikia remonto

Čia svarbiausia greitai suprasti, ar problema susijusi su aušinimu, ar jau kalbame apie kitą gedimą.

Jei kompiuteris įsijungia ir veikia, bet kaista, garsiai ūžia, lėtėja po kiek laiko arba kartais pats išsijungia nuo karščio, tokioje situacijoje valymas dažniausiai yra ta paslauga, kuri turi prasmę.

Kas įeina į valymą

Aš atlieku pilną aušinimo sistemos valymą ir termopastos pakeitimą kartu, ne atskirai. Paprastai tariant, išvalomos dulkės iš vietų, kur turi judėti oras, o sena šilumą perduodanti medžiaga tarp kaitrių dalių ir aušintuvo pakeičiama nauja.

Kada valymas jau netinka

Jei kompiuteris visai neįsijungia, nerodo vaizdo, stipriai traška, matosi nulaužtos dalys, neveikia ekranas, įkrovimas ar yra kitas aiškus aparatinės dalies gedimas, čia jau reikia remonto, ne valymo. Tokiais atvejais vien kompiuterio dulkių išvalymas problemos neišspręs.

Taip pat svarbu žinoti ribas – ši paslauga neapima programinės įrangos diegimo, duomenų atstatymo ar bendro kompiuterio remonto. Jei problema susijusi ne su aušinimu, geriau iš karto rinktis tinkamą paslaugą ir negaišti laiko.

Kiek tai paprastai užtrunka ir kaip perduoti kompiuterį Kaune

Kiek tai paprastai užtrunka ir kaip perduoti kompiuterį Kaune

Čia rasi trumpus atsakymus apie laiką, perdavimą ir tai, ką gausi po valymo.

Dažniausiai darbai užtrunka iki 3 valandų, todėl kompiuterį neretai galima atsiimti tą pačią dieną. Jei situacija nestandartinė, tikslus laikas priklauso nuo modelio ir realios būklės atidarius.

Kaip gali perduoti kompiuterį

Yra trys variantai – galite patys atvežti į Aleksotą, galima paėmimas ir grąžinimas Kaune, o jei turite stacionarų kompiuterį, galiu atvykti į vietą. Perdavimo būdas kainos nekeičia, todėl verta rinktis tą, kuris jums patogiausias pagal laiką.

Ką gauni po valymo

Po valymo galiu parodyti nuotraukas arba trumpą video iš eigos prieš ir po. Taip aiškiai matosi, kas buvo viduje ir kas konkrečiai padaryta, o ne tik pasakyta žodžiu.

Jei kompiuteris neįsijungia arba turi aiškų aparatinės dalies gedimą, vien perdavimo būdo pasirinkimas nieko nekeičia – tokiu atveju jau reikia remonto, ne valymo.

Dažnai iškylantys klausimai

Taip, lengvas šilimas dirbant yra normalu – ypač jei atidaryta daugiau programų, vyksta vaizdo skambutis ar kompiuteris kraunasi. Normalu, kai korpusas tampa šiltas, bet kompiuteris dirba tolygiai, ventiliatorius neūžia be perstojo ir greitis nesumažėja.

Ne normalu, kai dugnas labai karštas, ventiliatorius nuolat garsiai sukasi, kompiuteris pradeda lėtėti po keliolikos minučių ar pats išsijungia. Jei atpažįsti bent kelis tokius požymius, dažniausiai jau laikas valyti aušinimo sistemą ir keisti termopastą – paprastai tariant, medžiagą, kuri padeda išvesti karštį iš kaitrių dalių.

Dažnai pakanka jau 2-3 pasikartojančių požymių, kad būtų aišku, jog aušinimas nebesusitvarko ir valymą verta planuoti. Pavyzdžiui, jei kompiuteris labai kaista, ventiliatorius nuolat garsiai dirba ir po 15-30 minučių pradeda lėtėti, tai jau nebeatrodo kaip norma.

Nebūtina laukti, kol sutaps visi požymiai iš sąrašo. Iš praktikos dažnai matau, kad žmonės kreipiasi dar prieš savaiminius išsijungimus, ir tai gerai – nešiojami kompiuteriai nuo perkaitimo nukenčia greičiau, o remontas vėliau paprastai kainuoja daugiau nei valymas.

Ne, ne visada – jei ventiliatorius trumpam suaktyvėja paleidus žaidimą, vaizdo skambutį ar sunkesnę programą, tai normalu. Problema labiau tikėtina tada, kai jis garsiai dirba vos įjungus kompiuterį arba nenutyla net tada, kai tiesiog atidarytas naršyklės langas ir daugiau nieko nevyksta.

Iš praktikos žiūrint, vien garsas dar nieko neįrodo, bet jei kartu jauti karštą korpusą, kompiuteris lėtėja ar kartais pats išsijungia, aušinimą jau verta tikrinti. Jei dar girdisi ne tik ūžimas, bet ir traškėjimas ar girgždėjimas, čia gali būti ne vien dulkės, o ir pats ventiliatorius dėvisi.

Taip, labai dažnai tai būna perkaitimo požymis – kol kompiuteris dar neįkaitęs, jis veikia normaliau, o po 15-20 minučių pradeda pats lėtinti darbą, kad neperkaistų dar labiau. Praktikoje tai dažnai matosi taip: pradžioje viskas tvarkoje, o vėliau ima strigti naršyklė, programa ar krenta sparta žaidime.

Valymas tokioje situacijoje dažnai padeda, jei kartu jaučiate karštį, ventiliatorius garsiai dirba arba kompiuteris kartais pats išsijungia. Jei lėtėjimas atsiranda be karščio ir be triukšmo, priežastis gali būti kita – pavyzdžiui, trūksta atminties, stringa diskas ar problema programinėje dalyje, todėl vien valymas ne visada bus sprendimas.

Neignoruokite to, nes kompiuteris gali išsijungti pats kaip apsauga nuo per didelio karščio. Jei prieš tai jis būna labai karštas, garsiai dirba ventiliatorius, po kiek laiko sulėtėja ar pradeda strigti, perkaitimas yra labai tikėtina priežastis.

Tokiu atveju verta kuo greičiau nustoti apkrauti kompiuterį ir pasirūpinti aušinimo sistemos valymu. Jei išsijungimai vyksta ir be kaitimo požymių, arba kompiuteris po to jau sunkiai įsijungia, vien valymo gali nepakakti ir tada jau reikia remonto, ne valymo.

Taip, iš išorės galite saugiai padaryti tik kelis dalykus – pažiūrėti, ar neuždengtos oro angos, nuvalyti dulkes nuo grotelių sausu šepetėliu ar mikropluošto šluoste ir naudoti kompiuterį ant kieto lygaus paviršiaus, o ne ant pledo ar lovos. Jei ventiliacijos anga pilna dulkių, vien paviršiaus nuvalymas kartais trumpam padeda, bet tik tada, kai nešvarumai dar nėra giliai viduje.

Dažniausia bėda slepiasi ne išorėje, o pačioje aušinimo sistemoje – dulkės susikaupia ten, kur jų iš lauko nepasieksite, o sena šilumą perduodanti medžiaga tarp kaitrių dalių ir aušintuvo jau nebedirba kaip turėtų. Jei nešiojamas kompiuteris vis tiek kaista, garsiai ūžia ar lėtėja net po tokio paprasto apsivalymo, išorės nebeužtenka ir reikia pilno vidinio valymo.

Valymas nebetinka tada, kai kompiuteris visai neįsijungia, nerodo vaizdo, nekrauna baterijos, neveikia ekranas, yra nulūžusių dalių arba aiškiai matosi kitas aparatinis gedimas. Tokiais atvejais dulkės ar sena termopasta nėra pagrindinė bėda, todėl reikia remonto, ne valymo.

Jei girdisi stiprus traškėjimas, ventiliatorius stringa, po kritimo kažkas kliba korpuse ar kompiuteris elgiasi nestabiliai net būdamas šaltas, vien aušinimo išvalymas problemos neišspręs. Paprastai tariant, valymas tinka tada, kai kompiuteris dar veikia, bet kaista ir lėtėja, o jei neveikia svarbi dalis – jau reikia ieškoti remonto.

Paprastai aušinimo sistemos valymas užtrunka iki 3 valandų, todėl įprastoje situacijoje kompiuterį dažnai galima atsiimti tą pačią dieną.

Jei atidarius matosi nestandartinė būklė arba modelis sudėtingiau išardomas, tikslus laikas priklauso nuo konkretaus kompiuterio. Jei esate Kaune, kompiuterį galite atvežti patys, galima ir paėmimas bei grąžinimas.

Pastebėjimai iš praktikos

Dažnai matau tą pačią situaciją – žmogus pripranta prie nuolat ūžiančio ventiliatoriaus ir galvoja, kad senesniam nešiojamam kompiuteriui tai normalu. Dažna bėda ta, kad problema pastebima tik tada, kai kompiuteris jau pradeda lėtėti arba pats išsijungia. Iš praktikos galiu pasakyti vieną paprastą dalyką – po valymo visada parodomos nuotraukos arba trumpas video prieš ir po, nes tada aiškiai matosi, ar priežastis tikrai buvo aušinimo sistemoje.

Jei atpažįstate bent kelis požymius iš šio sąrašo, aš tai vertinčiau ramiai, bet rimtai – greičiausiai čia jau ne normalus įšilimas, o aiški perkaitimo pradžia. Jei kompiuteris ne tik kaista, bet ir neveikia stabiliai net būdamas šaltas, tada labiau tikėtina ne valymo, o remonto problema.

Panašūs straipsniai

Peržiūrėkite kitus mūsų ekspertų sukurtus straipsnius apie svetainių kūrimą. Galbūt rasite Jums įdomias temas.