Šiuo metu nedirbame iki Balandžio 10d. Atsiprašome už nepatogumus.
Kaip sumažinti žaidimų kompiuterio temperatūrą

Kaip sumažinti žaidimų kompiuterio temperatūrą

Temperatūrą galima sumažinti dviem keliais – yra laikini veiksmai, kuriuos gali padaryti iš karto, ir yra ilgalaikis sprendimas, kuris pašalina pačią priežastį. Jei kompiuteris kaista būtent žaidžiant, garsiai ūžia ventiliatoriai ir pradeda kristi sparta, dažniausiai padeda aušinimo sistemos valymas ir termopastos keitimas – termopasta yra šilumą perduodanti medžiaga tarp procesoriaus ar vaizdo plokštės ir aušintuvo. Iš praktikos matau tą patį dažnai: žmogus mažina grafikos nustatymus, atsidaro korpuso šoną, o viduje aušintuvas jau pilnas dulkių.

Jei kompiuteris neįsijungia, rodo klaidas, persikrauna net nieko neveikiant arba išsijungia dar prieš paleidžiant žaidimą, tai jau gali būti ne valymo, o remonto situacija. Tokiu atveju vien dulkes išvalyti neužtenka, todėl verta iš karto atskirti, ar čia tiesiog perkaitimas apkrovos metu, ar jau kitas gedimas.

Ką gali padaryti iš karto, kad temperatūra nukristų

Ką gali padaryti iš karto, kad temperatūra nukristų

Čia yra keli greiti veiksmai, kuriuos gali pabandyti pats per kelias minutes, kai reikia ramiai pabaigti darbą ar žaidimą.

Pirmiausia sumažink grafikos nustatymus pačiame žaidime, kad vaizdo plokštė ir procesorius dirbtų lengviau. Jei žaidimas leidžia, apribok ir fps – tai yra kadrų skaičius per sekundę – kad vaizdo plokštė nuolat nedirbtų ties 100 proc. Dažnai vien šito užtenka, kad ūžimas sumažėtų ir kompiuteris nebekaitų taip greitai.

Jei turi stacionarų kompiuterį

Gali nuimti šoninį korpuso dangtį ir pažiūrėti, ar nuo to pagerėja oro judėjimas. Dar vienas paprastas variantas – pastatyti papildomą ventiliatorių, pučiantį į kompiuterį iš šono ar priekio. Tai nėra gražus ar ilgalaikis sprendimas, bet kai reikia pabaigti vakarą be strigimų, jis dažnai padeda.

Jei tavo kompiuteryje yra programa ventiliatorių greičiui valdyti, gali padidinti jų apsukas, kad aušinimas dirbtų aktyviau. Ventiliatoriai tada bus garsesni, bet šiluma bus ištraukiama greičiau. Jei tokios programos nėra arba nežinai, kur tai nustatyti, geriau nieko nespaudinėti aklai.

Svarbi ir kambario temperatūra

Jei kambaryje tvanku, išvėdink jį arba įjunk kondicionierių, nes kompiuteris visada aušinamas tuo oru, kuris yra aplink jį. Karštą vasaros dieną skirtumas jaučiasi net tada, kai pats kompiuteris techniškai tvarkingas. Tokie veiksmai tinka kaip laikina pagalba, bet jie nepašalina priežasties, jei viduje prisikaupė dulkių ar aušinimas jau dirba neefektyviai.

Kodėl šie būdai padeda tik laikinai

Kodėl šie būdai padeda tik laikinai

Jie tik palengvina darbą arba paduoda daugiau vėsaus oro, bet nepašalina to, kas trukdo aušinti normaliai

Kai sumažini grafikos nustatymus, apriboji fps ar padidini ventiliatorių greitį, kompiuteris tiesiog gauna lengvesnį darbą arba bando stipriau išpūsti šilumą. Tai dažnai numuša temperatūrą čia ir dabar, bet pati priežastis lieka viduje.

Jei viduje pilna dulkių

Jei aušinimo sistema užsikimšusi dulkėmis, oras vis tiek juda blogai, net jei nuimi korpuso šoną ar pastatai papildomą ventiliatorių šalia. Iš išorės tu pridėsi daugiau oro, bet jis vis tiek turi praeiti per nešvarų aušintuvą ir ventiliatorius.

Jei sena termopasta

Termopasta yra medžiaga, kuri padeda šilumai pereiti iš procesoriaus ar vaizdo plokštės į aušintuvą. Kai ji sena ir išdžiūvusi, šiluma perduodama prasčiau, todėl net tvarkingai besisukantis ventiliatorius nepadaro tiek, kiek turėtų.

Čia tas pats kaip važiuoti su pusiau užsikimšusiu radiatoriumi automobilyje arba bandyti vėsinti kambarį per ventiliaciją, kurios grotelės pilnos dulkių. Galima kurį laiką kompensuoti problemą mažesne apkrova ar papildomu oro srautu, bet pati kliūtis nuo to nedingsta.

Kaip suprasti, kad vien nustatymų jau nebeužtenka

Kaip suprasti, kad vien nustatymų jau nebeužtenka

Čia svarbu atpažinti ribą, kai nebeužtenka dar vieno triuko ir reikia sutvarkyti patį aušinimą.

Jei kompiuteris garsiai ūžia, žaidimuose krenta sparta, atsiranda trūkčiojimas, o korpusas pasidaro labai karštas, aš į tai jau žiūriu kaip į aiškų ženklą, kad problema ne vien žaidimo nustatymuose. Ypač tada, kai anksčiau tie patys žaidimai veikė ramiau ir be strigimų.

Kai apkrovos lyg ir nėra, o triukšmas jau didelis

Jei ventiliatoriai greitai sukasi net naršant internete, žiūrint YouTube ar dirbant su dokumentais, aušinimas dažnai jau dirba ant ribos. Tvarkingas kompiuteris lengvų darbų metu paprastai neturi elgtis taip, lyg žaistum sunkų žaidimą.

Dar vienas ženklas – temperatūros bėda kartojasi vis dažniau, nors jau sumažinai grafikos nustatymus, apribojai fps ir bandei stiprinti oro srautą. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad laikinų sprendimų atsarga baigiasi ir viduje jau yra priežastis, kurią reikia šalinti fiziškai – dulkes arba seną termopastą.

Kada jau įtarti ne tik nešvarumus

Jei kompiuteris išsijungia vos gavęs apkrovos, vien valymo tema čia nebėra tokia aiški. Taip gali nutikti ir dėl perkaitimo, ir dėl kitos techninės bėdos, todėl be apžiūros aš nespėliočiau. Jei jis išsijungia ne tik žaidžiant, bet ir paleidžiant paprastą programą, rodo klaidas, neįsijungia normaliai arba problema atsirado staiga per vieną dieną, tai jau gali reikšti gedimą, o ne vien dulkes.

Ilgalaikis sprendimas - aušinimo sistemos valymas ir termopastos keitimas

Ilgalaikis sprendimas – aušinimo sistemos valymas ir termopastos keitimas

Čia tvarkoma ne pasekmė, o tai, kas viduje trukdo kompiuteriui normaliai auštis.

Jei viduje prisikaupė dulkių, o tarp įkaitusios detalės ir aušintuvo esanti termopasta jau sena, kompiuteris šyla ne todėl, kad žaidimas per sunkus, o todėl, kad šiluma nebepasišalina kaip turėtų. Termopasta yra medžiaga, kuri padeda šilumai pereiti nuo įkaitusios dalies į aušintuvą. Kai ji išdžiūsta, aušinimas pradeda dirbti prasčiau net tada, kai ventiliatoriai sukasi greitai.

Kodėl daroma abu kartu

Praktikoje pilnas kompiuterio aušinimo sistemos išvalymas ir termopastos pakeitimas atliekami kartu, nes vienas be kito dažnai palieka pusę problemos. Jei tik išpūsi dulkes, bet paliksi seną termopastą, šiluma vis tiek gali blogai persiduoti. Jei tik pakeisi termopastą, bet aušintuvas liks pilnas nešvarumų, oras vis tiek cirkuliuos prastai.

Toks aptarnavimas tinka ir stacionariems, ir nešiojamiems kompiuteriams, tik pats išardymas skiriasi pagal modelį.

Kokia nauda realiai

Kai aušinimas vėl dirba normaliai, dažnai nebereikia mažinti grafikos nustatymų ar riboti fps vien tam, kad kompiuteris neperkaistų. Tikslas čia ne padaryti kompiuterį galingesnį, o grąžinti normalų aušinimo darbą, kad nereikėtų nuolat maskuoti simptomų laikinais triukais.

Kada valymas padeda, o kada reikia ieškoti remonto

Kada valymas padeda, o kada reikia ieškoti remonto

Čia svarbu atskirti, ar kompiuteris tiesiog nebesusitvarko su karščiu, ar jau rodo kitą gedimą.

Valymas paprastai tinka tada, kai kompiuteris įsijungia ir veikia, bet nuo apkrovos pradeda stipriai kaisti, ūžti ar lėtėti. Dažnas atvejis – ramiai dirbant viskas dar pakenčiama, o paleidus žaidimą ventiliatoriai iškart užsuka iki galo ir krenta sparta.

Kada jau labiau panašu į gedimą

Jei kompiuteris neįsijungia, stringa net be apkrovos, išsijungia vos paleidus sistemą, rodo klaidas ar elgiasi nestabiliai visai be ryšio su temperatūra, vien valymo gali neužtekti. Tokiais atvejais gali reikėti remonto, nes priežastis nebūtinai yra dulkės ar sena termopasta.

Be apžiūros ne visada galima tiksliai pasakyti, kas vyksta viduje. Dėl to aš ir nesakau, kad kiekvienam kompiuteriui reikia būtent šios paslaugos – kartais simptomai panašūs, bet problema visai kita.

Svarbu ir tai, ko ši paslauga neapima: neteikiamas gedimų taisymas, programinės įrangos diegimas ir duomenų atstatymas. Jei jūsų atvejis labiau panašus į gedimą, sąžiningiau iškart ieškoti remonto, o ne tikėtis, kad valymas išspręs viską.

Paprastas palyginimas, kuris padeda apsispręsti

Paprastas palyginimas, kuris padeda apsispręsti

Lengviausia įsivaizduoti taip – ar nori nuolat taikytis prie bėdos, ar sutvarkyti jos priežastį

Tai panašu į važiavimą su pusiau užsikimšusiu radiatoriumi automobilyje – važiuoti dar galima, bet vis žiūri į temperatūrą ir galvoji, kada jau bus per karšta.

Kai tik prisitaikai

Tada pradedi važiuoti ramiau, nejungi kondicionieriaus, stebi rodyklę ir renkiesi trumpesnį maršrutą. Su kompiuteriu tas pats – sumažini grafiką, riboji fps, pasileidi ventiliatorius greičiau ir tikiesi, kad šiandien užteks.

Kai pašalini priežastį

Išvalius aušinimą ir pakeitus termopastą, kompiuteriui nebereikia tiek pagalbos iš šalies. Tada dažniausiai nebereikia nuolat sekti temperatūrų ar galvoti, ar šitas žaidimas jau bus per sunkus.

Laikini sprendimai gali visai tikti šiandien, ypač jei reikia greitai pabaigti darbą ar ramiai pažaisti vakare. Bet jei viduje susikaupė dulkės ir aušinimas dirba prasčiau, problema dažniausiai ne stovi vietoje, o po truputį didėja.

Dažnai iškylantys klausimai

Taip, žaidžiant kompiuteris kaista natūraliai, nes vaizdo plokštė ir procesorius dirba stipriau. Bet jei korpusas labai įkaista, ventiliatoriai nuolat ūžia maksimaliu greičiu, krenta žaidimo sparta ar kompiuteris persikrauna arba išsijungia – tai jau ne norma.

Dažniausiai tai reiškia, kad aušinimas nebesusitvarko taip, kaip turėtų – viduje prisikaupė dulkių, oras blogai cirkuliuoja arba išdžiūvo termopasta, tai medžiaga kuri padeda perduoti šilumą nuo detalės į aušintuvą. Jei trumpam padeda mažesni grafikos nustatymai, atidarytas šoninis dangtis ar stipriau besisukantys ventiliatoriai, priežastis greičiausiai niekur nedingo ir verta tikrinti aušinimo sistemą.

Taip, dažniausiai padeda, nes apribojus fps vaizdo plokštė neturi nuolat dirbti 100 proc. apkrova, todėl mažiau kaista ir dažnai tampa tylesnė. Tai ypač matosi, kai žaidime be ribojimo fps šoka daug aukščiau nei tau realiai reikia.

Bet tai tik laikinas sprendimas, nes jis nemažina pačios priežasties. Jei aušinimas viduje pilnas dulkių arba sena termopasta jau blogai perduoda šilumą, fps ribojimas tik sumažina apkrovą, o ne sutvarko aušinimo sistemą.

Taip, trumpam galima kaip bandymą stacionariam kompiuteriui – jei nuėmus šoninį dangtį temperatūra ar triukšmas akivaizdžiai sumažėja, dažniausiai problema yra oro sraute, dulkėse arba aušinime.

Kaip ilgalaikis sprendimas tai nėra tvarkinga, nes vidun dar lengviau patenka dulkės, o priežastis niekur nedingsta. Jei aušinimas užsikimšęs ir sena termopasta jau blogai perduoda šilumą, atviras korpusas tik laikinai kompensuoja problemą.

Termopasta yra plonas šilumą perduodantis sluoksnis tarp įkaistančios dalies, pavyzdžiui procesoriaus ar vaizdo plokštės lusto, ir aušintuvo. Ji užpildo labai smulkius nelygumus tarp paviršių, kad šiluma greičiau pereitų į aušintuvą ir būtų išnešta lauk.

Laikui bėgant termopasta išsausėja ir šilumą perduoda prasčiau, todėl temperatūros kyla net jei ventiliatoriai sukasi normaliai. Tada kompiuteris gali labiau ūžti, lėtėti ar kaisti žaidžiant, o vien dulkes išvalyti tokiu atveju dažnai neužtenka.

Kartais padeda, jei kompiuteris išsijungia nuo perkaitimo – dažniau taip būna, kai prieš išsijungiant jis labai kaista, garsiai ūžia, lėtėja arba išsijungia žaidžiant ir dirbant su didesne apkrova. Tokiu atveju aušinimo sistemos valymas ir termopastos keitimas gali pašalinti pačią priežastį.

Bet išsijungimas gali reikšti ir visai kitą bėdą – pavyzdžiui maitinimo problemą ar kitą aparatinės dalies gedimą, todėl vien valymo ne visada pakanka. Jei kompiuteris išsijungia ir būna sunku jį vėl įjungti, išsijungia net vos paleidus arba visai neįsijungia, čia jau labiau panašu ne į valymą, o į remontą.

Paprastai valymas Kaune užtrunka iki 3 valandų, todėl dažnu atveju kompiuterį gali atsiimti tą pačią dieną.

Jei situacija įprasta ir kalba eina apie aušinimo sistemos valymą su termopastos pakeitimu, papildomai laukti nereikia. Jei kompiuteris neįsijungia arba problema labiau panaši į gedimą, tai jau ne valymo atvejis.

Pastebėjimai iš praktikos

Iš praktikos dažnai matau tą patį vaizdą – žmogus jau būna sumažinęs grafikos nustatymus, apribojęs fps ar net nuėmęs šoninį dangtį, bet kompiuteris vis tiek karštas ir triukšmingas. Dažna problema ta, kad aušinimas viduje jau seniai dirba ne taip, kaip turėtų. Po valymo visada pateikiu nuotraukas arba trumpą video prieš ir po, nes tada aiškiai matosi, ar priežastis tikrai buvo dulkės ir sena termopasta.

Jei kompiuteris kaista tik žaidžiant ir dar normaliai veikia kasdieniams darbams, laikini sprendimai gali trumpam padėti. Jei tenka nuolat taikytis prie temperatūrų, triukšmo ar lėtėjimo, man tai jau nėra normali būsena – tada verta žiūrėti į priežastį, o ne vien slopinti simptomus.

Kiek tai trunka ir kaip perduoti kompiuterį Kaune

Kiek tai trunka ir kaip perduoti kompiuterį Kaune

Prieš kreipiantis dažniausiai svarbiausia ne teorija, o kiek užtruks ir kaip tau patogiausia viską sutvarkyti.

Paprastai toks laptopo valymas su termopastos pakeitimu trunka iki 3 valandų, todėl dažnu atveju kompiuterį galima atsiimti tą pačią dieną.

Kaip galima perduoti

Yra trys būdai: galite patys atvežti kompiuterį į Aleksotą, galiu atvykti į vietą jei tai stacionarus kompiuteris, arba galiu paimti ir grąžinti kompiuterį Kaune. Tai patogu, kai neturite laiko važinėti per miestą ar nenorite vežti didelio korpuso.

Perdavimo būdas kainos nekeičia, todėl galite rinktis pagal patogumą, o ne pagal baimę permokėti.

Ką gaunate po valymo

Po valymo pateikiu nuotraukas arba trumpą video iš valymo eigos prieš ir po, kad matytumėte, kas realiai buvo padaryta. Jei jūsų atvejis netinka valymui ir labiau panašus į gedimą, tai irgi geriau pasakyti iškart, o ne žadėti rezultatą bet kokia kaina.