Kaip veikia kompiuterio aušinimo sistema
Kompiuterio aušinimo sistema daro vieną darbą – paima šilumą nuo labiausiai kaistančių dalių ir išneša ją lauk. Pats kaimas nėra problema, nes procesorius ir vaizdo plokštė dirbdami visada šyla, bet jau negerai, kai kompiuteris pradeda smarkiai ūžti, lėtėti, kaisti net nuo paprastų darbų ar visai išsijungia.
Toliau trumpai ir paprastai parodysiu, kur ta šiluma atsiranda, kaip ji pereina per aušinimo sistemą ir kodėl dažniausiai bėda būna visai ne „blogas kompiuteris“, o dulkės, sena termopasta ar prastai judantis oras. Jei kada nors girdėjai, kad ventiliatorius suka beveik be sustojimo, čia kaip tik ta vieta, kur verta suprasti, kas vyksta viduje.
Iš kur kompiuteryje atsiranda šiluma
Kai dalys dirba, jos naudoja energiją, o dalis jos pavirsta karščiu
Daugiausia kaista dvi vietos – procesorius ir vaizdo plokštė. Procesorius vykdo beveik visus tavo kompiuterio veiksmus, o vaizdo plokštė ypač stipriai įsijungia ten, kur reikia rodyti daug vaizdo, pavyzdžiui žaidimuose ar dirbant su grafika.
Kuo daugiau darbo, tuo daugiau šilumos
Jei tik naršai internete, skaitai naujienas ar rašai laiškus, apkrova dažniausiai būna nedidelė. Jei tuo pačiu metu vyksta vaizdo skambutis, atidaryta daug langų, paleistas Excel, YouTube ir dar kelios programos, šilumos atsiranda daugiau. Žaidimuose ar montuojant video jos atsiranda dar daugiau, nes kompiuteris tuo metu dirba gerokai stipriau.
Todėl pats faktas, kad kompiuteris šyla, dar nereiškia gedimo.
Kada tai jau tampa problema
Bėda prasideda tada, kai ta šiluma lieka viduje ir nebepasišalina lauk. Tada kompiuteris pradeda garsiau ūžti, lėtėti, kaisti net nuo paprastų darbų arba kartais išsijungia, kad apsisaugotų nuo perkaitimo.
Kaip šiluma išeina iš kompiuterio
Nuo karštos detalės ji keliauja per kelias dalis, kol galiausiai su oru pasišalina per korpuso ar nešiojamo kompiuterio angas.
Procesorius pats šilumos neišpučia, todėl ji pirmiausia turi pereiti į termopastą. Termopasta yra speciali medžiaga tarp procesoriaus ir radiatoriaus, kuri padeda šilumai pereiti iš vienos dalies į kitą.
Kodėl vien metalo neužtenka
Procesoriaus viršus ir radiatoriaus apačia atrodo lygūs, bet iš tikro ten yra labai smulkių nelygumų. Termopasta užpildo tuos mažus tarpus, kad šiluma neužstrigtų vietoje ir galėtų eiti toliau.
Toliau šiluma patenka į radiatorių – metalinę dalį su daug plonų plokštelių. Tų plokštelių daug todėl, kad šiluma pasiskirstytų per didesnį plotą ir ją būtų lengviau nuimti oru.
Tada ventiliatorius pučia orą per radiatorių ir tas oras išneša šilumą lauk. Paprastai tariant, tai grandinė arba kelias: procesorius – termopasta – radiatorius – ventiliatorius – oras išorėje, ir jei bent viena vieta stringa, karštis lieka viduje.
Trys dalys, be kurių aušinimas neveikia normaliai
Kad karštis išeitų lauk, neužtenka vien dulkių nupūtimo nuo išorės – viduje turi veikti visas kelias nuo lusto iki oro.
Termopasta perduoda šilumą nuo lusto prie radiatoriaus. Jei ji išdžiūvusi arba jos beveik nebelikę, radiatorius negauna šilumos taip, kaip turėtų, nors ventiliatorius gali suktis visai normaliai.
Radiatorius nedaro oro – jis priima ir išsklaido šilumą
Radiatorius yra metalinė dalis su daug plonų plokštelių. Jo darbas – paskirstyti šilumą didesniame plote, kad ją būtų lengviau nuimti oru. Jei tarpai tarp plokštelių užsikimšę dulkėmis, šiluma lieka viduje net tada, kai pats kompiuteris dar įsijungia ir veikia.
Ventiliatorius judina orą per radiatorių ir išneša karštį lauk per angas. Jei jis sukasi per lėtai, stringa arba visai neveikia, oras beveik nejuda ir radiatorius nebegali atlikti savo darbo.
Aušinimas veikia kaip grandinė – sutrikus vienai daliai nukenčia visas aušinimas, todėl vien nupūsti dulkes nuo korpuso išorės dažnai neužtenka.
Kas nutinka, kai termopasta pasensta
Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl kompiuteris ima kaisti net tada, kai ventiliatorius dar sukasi.
Termopasta nėra amžina – laikui bėgant ji prastėja, kietėja ir nebeužpildo smulkių tarpų taip, kaip turėtų.
Kai taip nutinka, šiluma sunkiau pereina iš procesoriaus į radiatorių. Paprastai tariant, kontaktas tarp dalių tampa prastesnis, lyg tarp dviejų paviršių atsirastų plonas sausas sluoksnis, kuris trukdo šilumai eiti toliau.
Kaip tai pasijunta kasdien
Dažniausiai žmogus pirmiausia išgirsta garsiau dirbantį ventiliatorių. Po to pradeda šilti korpusas, ypač ties išėjimo angomis ar apačia, o kompiuteris gali lėtėti, nes bando pats mažinti apkrovą, kad neįkaistų dar labiau.
Svarbi pastaba
Ne kiekvieną kaitimą sukelia vien termopasta – kartais problema būna dulkėmis užsikimšęs radiatorius, silpnai besisukantis ventiliatorius arba tiesiog didelė apkrova. Dėl to vien iš simptomo ne visada galima tiksliai pasakyti priežastį, kol nepažiūrima į visą aušinimo grandinę.
Kas nutinka, kai aušinimo sistema užsikemša dulkėmis
Tai dažniausia praktinė bėda, kurią matau atneštuose kompiuteriuose iš Kauno ir aplink.
Dulkės dažnai susikaupia ne ten, kur jas matote per groteles, o giliau – tarp radiatoriaus plokštelių, kur turi praeiti oras.
Kai ventiliatorius dirba beveik be naudos
Tokiu atveju ventiliatorius gali suktis garsiai ir greitai, bet karštas oras neprasiskverbia per užsikimšusį radiatorių. Iš šono atrodo, kad aušinimas veikia, nes garsas yra, tačiau šiluma lieka viduje.
Su nešiojamais kompiuteriais tai dažnai pasijunta paprastai – jis kaista net stovėdamas ant stalo, apačia įšyla, o ventiliatorius beveik nenutyla. Su stacionariu kompiuteriu dažnas vaizdas kitas – įjungus žaidimą ar sunkesnę programą po kelių minučių jis ima ūžti daug garsiau negu įprastai.
Kodėl vien nupūsti dulkes neužtenka
Paviršinis nupūtimas nuima dulkes nuo matomų vietų, bet ne visada atlaisvina patį oro kelią radiatoriaus viduje. Pilnas aušinimo sistemos išvalymas reiškia, kad išvalomos būtent tos vietos, per kurias turi praeiti oras, todėl skirtumas dažnai būna jaučiamas ne iš karto akimi, o pagal tylesnį darbą ir mažesnį kaitimą.
Panašūs straipsniai
Peržiūrėkite kitus mūsų ekspertų sukurtus straipsnius apie svetainių kūrimą. Galbūt rasite Jums įdomias temas.