Kodėl Kompiuteris Vasarą Kaista Labiau Ir Ką Su Tuo Daryti

Patarimai ir gidai

Kodėl kompiuteris vasarą kaista labiau ir ką su tuo daryti

Tas pats kompiuteris, kuris žiemą dirbo tyliai, vasarą staiga pradeda ūžti, strigti ir išsijungti. Dažniausiai tai ne gedimas – tai karštis, kuris parodo problemą, kaupusią visus metus. Vasarą sulaukiame trigubai daugiau skambučių dėl perkaitimo nei kitu metu.

Kompiuterių valymas Kaune · per metus išvalome šimtus kompiuterių · skaitymo laikas ~7 min.

Vasarą sulaukiame daugiausiai skambučių dėl perkaitusių kompiuterių – apytiksliai tris kartus daugiau nei šaltuoju metų laiku. Žmonės skambina įsitikinę, kad kažkas sugedo, juk dar pavasarį viskas veikė puikiai. Iš tikrųjų pasikeitė tik viena: oras aplink kompiuterį tapo šiltesnis, o aušinimo sistema nebespėja nešti šilumos lauk.

Kiek bus skambučių, beveik tiesiogiai priklauso nuo oro. Kai užsilaiko karštis, kreipiasi gerokai daugiau žmonių, ir taip visus tris vasaros mėnesius.

Kodėl būtent vasarą blogiau

Kompiuterio aušinimas veikia per temperatūrų skirtumą. Ventiliatoriai traukia kambario orą ir juo nuneša šilumą nuo procesoriaus. Kuo karštesnis tas kambario oras, tuo mažiau šilumos pavyksta išnešti. Paprasta taisyklė: kambaryje pakilus temperatūrai 10°C, maždaug tiek pat pakyla ir komponentų temperatūra.

Prie to prisideda dar keli vasaros dalykai:

  • Atviri langai. Daugiau dulkių, žiedadulkių ir pūkų patenka į vidų ir greičiau užkemša radiatorius bei ventiliatorius.
  • Saulė. Jei kompiuteris stovi prie lango, saulė kaitina ir patalpą, ir patį korpusą.
  • Karštis naktį. Patalpa nebeatvėsta, tad kompiuteris startuoja nuo aukštesnės bazinės temperatūros visą parą.

Užsikimšusi dulkėmis aušinimo sistema – karštą dieną tokio kompiuterio temperatūros pasiekia ribą greičiausiai.

Kokia temperatūra normali, o kokia pavojinga

Skaičiai, pagal kuriuos iškart matosi padėtis

Pravartu žinoti skaičius – taip iškart matosi, ar verta nerimauti. Apkrovos metu:

Procesorius (CPU) ir vaizdo plokštė (GPU)
iki 70°CNormalu, jokio reikalo nerimauti
70-85°CRiba. Po apkrova priimtina, bet jau verta stebėti
90°C+Karšta. Ilgas darbas šioje zonoje rimtai kenkia komponentams

Vasarą pas mus dažniausiai atkeliauja kompiuteriai, įkaitę iki 90-100°C apkrovoje. Tai labai daug. Kai komponentas pasiekia kritinę ribą, kompiuteris pradeda sąmoningai lėtinti save, o ties maždaug 100°C – tiesiog išsijungia, kad nesusvilintų.

Dažnas mitas

„Jei neišsijungia, vadinasi temperatūra normali.” Deja, ne. Kompiuteris išsijungia tik ties maždaug 100°C – tai jau kraštutinumas. Nuolatinis darbas 90°C temperatūroje labai kenkia, o problemos palaipsniui gilėja, net jei kompiuteris dar neišsijunginėja.

Kaip pačiam pamatuoti temperatūrą

Nemokamos programos parodo realias temperatūras: HWMonitor, HWiNFO arba MSI Afterburner (žaidėjams). Paleiskite, paspauskite kompiuterį darbu ar žaidimu ir stebėkite CPU bei GPU eilutes. Jei matote nuolatinius 90°C ir daugiau – laikas valyti.

Kiek krenta temperatūra po valymo

Realūs skaičiai iš mūsų praktikos

Po aušinimo sistemos išvalymo ir termopastos keitimo temperatūros krenta ryškiai. Tipiniai skaičiai iš mūsų darbo:

  • Nešiojami: nuo 90-100°C apkrovoje iki maždaug 60-70°C po valymo.
  • Stacionarūs: nuo ~90°C iki 60-70°C po apkrova, o ramybės būsenoje (idle) – vos 30-50°C. Jų temperatūros kiek mažesnės, nes stacionarūs greičiau išsijungia nei nešiojami, kol dar nepasiekė kraštutinumo.
  • Didžiausias kritimas, kokį esame matę: nuo 89°C iki 39°C. Tas pats kompiuteris, tik išvalytas ir su nauja termopasta.

Žaidimų kompiuteriai vasarą kenčia labiausiai

Žaidžiant procesorius ir vaizdo plokštė dirba pačia didžiausia apkrova, todėl natūraliai gamina daugiausiai šilumos. Vasarą, kai oras karštas, tą šilumą išnešti daug sunkiau. O jei dar prisideda dulkės – padėtis tampa visai bloga: FPS krenta, žaidimas trūkčioja, kompiuteris išsijunginėja kaip tik įsibėgėjus ilgesnei sesijai.

Svarbu žinoti dar vieną dalyką: kuo galingesnis kompiuteris, tuo daugiau ir greičiau jis kaista. Galia nereiškia, kad perkaitimas negresia – dažnai atvirkščiai.

P 20240805 154754

Sena, išdžiūvusi termopasta nebeperduoda šilumos – net ir išvalius dulkes temperatūros lieka aukštos. Todėl ją keičiame kiekvieno valymo metu.

Kaip atpažinti, kad jau perkaista

  • Ventiliatoriai ūžia garsiau ir nuolat, net kai nieko sunkaus nedarote
  • Kompiuteris lėtėja ir strigčioja kaip tik karščiausią dienos metą
  • Netikėti išsijungimai apkrovos metu
  • FPS kritimas ir trūkčiojimas žaidimuose
  • Nešiojamas tampa karštas paliesti, ypač apačioje

Ką galite padaryti patys, nemokamai

Kelios paprastos priemonės iškart sumažina temperatūrą ir kartais užtenka peržiemoti, kol nuspręsite dėl valymo:

  • Patraukite kompiuterį nuo saulės, lango ir radiatoriaus. Vieta vėsiame patalpos kampe daro skirtumą.
  • Nelaikykite nešiojamo ant lovos, antklodės ar kelių. Minkštas paviršius uždaro oro angas apačioje – tai dažniausia nešiojamų perkaitimo priežastis.
  • Palikite tarpą aplink stacionarų korpusą. Bent kelių centimetrų erdvė iš šonų ir galo leidžia orui cirkuliuoti.
  • Pakelkite nešiojamą ant stovo ar net kelių knygų, kad apačia kvėpuotų.
  • Vėdinkite patalpą vakare ir naktį, kad oras spėtų atvėsti.

Svarbiausia žinoti

Perkaitimas beveik visada yra du dalykai kartu: užkimštas oro kelias (dulkės, plaukai radiatoriuose) ir nebeveikiantis šilumos perdavimas (išdžiūvusi termopasta tarp procesoriaus ir aušintuvo). Vasara nieko nesugadina – ji tik parodo problemą, kuri kaupėsi visus metus. Todėl kambario priemonės padeda iki ribos, o paskui reikia valyti vidų.

Ko nedaryti – dažniausios klaidos

Ką matome, kai žmonės bando tvarkytis patys

Norą sutvarkyti pačiam suprantame, bet kai kurios populiarios „priemonės” arba nepadeda, arba pakenkia. Dažniausi atvejai:

  • Prapūtimas oro balionėliu ar kompresoriumi. Dažniausiai nepadeda, o kartais net žalinga. Dulkės gali būti supūstos į vieną kampą ir visiškai sustabdyti ventiliatorių – tada padėtis tampa daug blogesnė nei buvo.
  • Aušinimo padėklas su ventiliatoriais po nešiojamu. Padeda tik truputį. Jis nepašalina pagrindinės problemos – dulkių viduje, o papildomas oro srautas dar labiau išdžiovina termopastą.
  • Termopastos užpylimas „iš akies”. Per daug užtepus, perteklius nubėga ant gretimų komponentų; per mažai – padengia tik dalį procesoriaus ir šiluma nesisklaido tolygiai. Nei vienas variantas neaušina maksimaliai.

Bet rimčiausios klaidos nutinka ardant. Gana dažnai matome pamestus ar sumaišytus varžtus, atidarant nutrauktus kabelius, kartu su aušintuvu nuluptą procesorių ir sulankstytas jo kojeles (stacionariuose). Tokiais atvejais valymas jau nebepadeda – reikia remonto, o tai kainuoja gerokai daugiau nei būtų kainavęs valymas.

Penki vasaros mitai

Garsiai ūžia – vadinasi, gerai aušina

Atvirkščiai. Garsus, nuolatinis ūžimas dažnai reiškia, kad ventiliatorius sukasi maksimaliai bandydamas kompensuoti užkimštą radiatorių. Po valymo jis dirba tyliau, nes nebereikia stengtis.

Kuo galingesnis kompiuteris, tuo mažiau kaista

Priešingai. Kuo galingesnis kompiuteris, tuo daugiau ir greičiau jis kaista, nes komponentai dirba intensyviau ir gamina daugiau šilumos. Galingiems kompiuteriams priežiūra dar svarbesnė.

Kuo daugiau termopastos, tuo geriau

Jokiu būdu. Perteklius nubėga ant šalia esančių komponentų, o aušinimo nepagerina. Svarbu ne kiekis, o tolygiai padengtas procesoriaus paviršius.

Naują kompiuterį reikia nešti valyti

Ne. Kol galioja garantija (paprastai dvejus metus), būkite ramūs – valyti nereikia, o atidarius galima ją prarasti. Naujų kompiuterių su galiojančia garantija paprastai net nevalome.

Termopastą reikia keisti kas pusmetį

Nereikia taip dažnai. Įprastam naudojimui pakanka kas 2-3 metus, intensyviam ar dulkėtoje aplinkoje – kasmet.

Nešiojami ir stacionarūs kenčia skirtingai

Nešiojami – jautresni

Mažos oro angos, kompaktiška aušinimo sistema ir dažnas laikymas ant netinkamų paviršių. Vasarą perkaista greičiau ir labiau, todėl jų pas mus atkeliauja daugiausiai.

Stacionarūs – daugiau erdvės

Geriau ventiliuojami ir greičiau išsijungia nepasiekę kraštutinumo, tad temperatūros kiek mažesnės. Bet vasarą jų irgi padaugėja, ypač jei korpusas stovi uždaroje nišoje ar prie šildymo.

Per metus išvalome tūkstančius kompiuterių, tad būna visko. Gyvūnų plaukai aušintuvuose – įprasta. Pasitaiko tokių dulkėtų, kad keista, kaip jie apskritai dar veikia. Keisčiausias atvejis – kompiuteris, stovėjęs prie židinio: visi ventiliatoriai buvo aplipę juodu dulkių ir suodžių mišiniu, jį nuvalyti buvo itin sunku.

P 20240122 182838

Pilnai dulkėmis užkimšti ventiliatoriai – varasos kadienybė

Dažni klausimai

Trumpi atsakymai į tai, kas dažniausiai kyla vasarą

Ar kompiuteris gali sugesti nuo karščio?

Vienkartinis perkaitimas paprastai tik išjungs kompiuterį. Bet nuolatinis darbas 90°C ir aukštesnėje temperatūroje trumpina komponentų – ypač procesoriaus ir vaizdo plokštės – tarnavimo laiką, o problemos palaipsniui gilėja. Todėl geriau nevilkinti.

Kiek krenta temperatūra po valymo?

Dažniausiai nuo 90-100°C apkrovoje iki maždaug 60-70°C. Stacionarūs ramybės būsenoje nukrenta iki 30-50°C. Didžiausias mūsų matytas kritimas – nuo 89°C iki 39°C.

Ar oro kondicionierius kambaryje išspręs problemą?

Sumažins, nes vėsesnis oras aušina geriau. Bet kondicionierius neišvalys vidaus ir nepakeis išdžiūvusios termopastos. Jei priežastis viduje – karštis grįš, kai tik išjungsite oro kondicionierių.

Ar galiu prapūsti dulkes pats oro balionėliu?

Nepatariame. Dulkės gali būti supūstos į vieną kampą ir visiškai sustabdyti ventiliatorių – tada padėtis tampa daug blogesnė. Be to, prapūtimas nepakeičia išdžiūvusios termopastos, kuri dažnai ir yra pagrindinė problema.

Ar nešiojamą galima naudoti lauke saulėje?

Nepatartina. Saulė kaitina korpusą iš išorės, o procesorius – iš vidaus. Toks dvigubas šildymas greitai pasiekia kritines temperatūras, be to, ekraną sunku įžiūrėti.

Per kiek laiko užsikemša aušinimo sistema?

Priklauso nuo aplinkos. Dulkėtoje aplinkoje iki padėties, kai realiai reikia valyti, užsikemša maždaug per dvejus metus. Įprastomis sąlygomis – lėčiau.

Ar verta valyti vasarą, ar geriau palaukti rudens?

Vasarą valymo nauda labiausiai juntama, nes būtent dabar temperatūros aukščiausios. Po valymo komponentų temperatūra nukrenta 10-30°C – vasarą tai skirtumas tarp strigčiojimo ir ramaus darbo.

Jei savipagalbos nebeužtenka

Kai vidus užkimštas, o termopasta sena, padeda aušinimo sistemos išvalymas kartu su termopastos keitimu. Kaune tai darome už fiksuotą kainą, tą pačią dieną, su nuotraukomis prieš ir po. Po valymo temperatūros paprastai nukrenta iki 60-70°C apkrovoje.

50€fiksuota kaina
~3 val.tą pačią dieną
90→60°Ctipinis kritimas
Užsakyti valymą

arba skambinkite 0 630 64429

Realių pavyzdžių, kaip atrodo aušinimo sistema prieš ir po, rasite prieš ir po galerijoje.

Panašūs straipsniai

Peržiūrėkite kitus mūsų ekspertų sukurtus straipsnius apie svetainių kūrimą. Galbūt rasite Jums įdomias temas.